Norisi daugiau eilių apie moterį, jos daromą blogį...
Ne moterį kaip auką, o tai, kad ji sąmoningai renkasi tokia būti, jai taip patogiau.
nes tada gali kurti. eilių prirašyti.
mąstyti apie tą patį, nors tai negaivina, negydo, nes verdama tose pačiose sultyse.
Tenkinamas ego, o akys užrištos.
Kokia aš? ta "tikroji" moteris?
aš destruktyvi, aš - visokia. kartais naivi, kartais noriu būt labai gera, niekuo neitakot kitus. tiesiog gyvent.
noriu sekso (taip, kaip ir vyras), bet iš to - dramatiškos eilės , vietoj to, kad kaip vyras, tyliai nueičiau, atsiduodu nykiai poezijai - nes be eilių gyvent neįdomu, mąstyti sunkiau, susitikti su savim sunkiau.
Kokia dar aš?
aš - - kūrėja, ir griovėja, tokia pat niekinga, tokia pat pilan melo ir žaidimų, tokia pat pilna pažadų ir meile, kuri tęsiasi tik "vasaromis".
o žaidimai tai visokie - ne tik female/male. esu pajėgi žaisti visuose pasaulio žaidimuose, net vaiko mamos ryšyje, net draugių ryšy, o tai baisiausia.
kada pamatysiu save, priimsiu savo demonus?
Kada nurimsiu, neprojektuosiu į kitus, neieškosiu juodulių kituose? kitų demonai maži, su savais kovot nyku ir nusibosta.
gal juos, tą tamsą priimti (juk šviesą priėmiau)verčiau paimti, laiku pašerti, paglostyti, kad jie neužvaldytų manęs, ypač pakylėtomis, tauriomis akimirkomis?
kai jau maniau, kad visas pamokas išmokau, kad esu gera, gera, nusinulinus ir nuolanki, tvirta kaip uola, kurios vandenys nenuplauna...ir štai...vėl menkas šapas, spyglys, ir driokst...driokst....viskas manyje....
nes viskas manyje, gražaus ir negražaus visad buvo...
Kokia dar aš? tie tūkstantančiai variantų, ANAPUS gėrio ir blogio...nes, pagal budistus, esaties nėra, tikrojo vientiso "aš" nėra, žmogus konstruoja save kaip išmano kas akimirką...
Vadinasi, viskas: tik pasirinkimai. galimybės. Baisu? Gal.
O gal išlaisvina.
labai graziai sudeliojai viska, taip ir yra, mes visokie ir mes renkames...bet daznai patogiau tik kaltinti...
