Intoksikacija... Ne skirtingose barikadų pusėse...

#157
Šią audringą ir gūsingą vasarą mes žaisime akluosius.
________________
Užmerksime akis vienas kito rankomis, pirštų galiukais švelniai liesime veido odą, atpažindami veidus.
Įsiminsime juos ne gražiais, bet šiltais, ne protingais, bet gyvvybingais, ne paslaptingais, bet iki skaudulio artimais.
Mes pajausime kiekvieną armektomis akimis nematomą randelį.
Mes pagaliau įsiklausisime į istorijas apie kitų žmonių likimus,
atsargiai vedžiojant lūpomis keistomis ir vingiuotomis likimų linijomis delnuose.
_____________
Mes klausysimės.
Pagaliau mes Išmoksime išgirsti.

(VR. Intoksikacija)

vartotojo įkelta nuotrauka
Atsakyti
#158
Ji turėjo skaisčias raudonas lūpas, tamsius plaukus, laimingiausią žvilgsnį, aidintį ir kartu minkštą balsą ir vilkėjo gražią naturalaus šilko suknelę ... Iš tiesų tai suknelė nei prie ko...
___________
Nenoriu nieko žinoti apie tavo praeitį. Aš sukursiu ateitį iš tavęs, sukursiu iš tavęs tą idealą, kurio taip ilgai ieškojau ir troškau... Tavo valia- tai mano paliepimai, tavo pačios norai- tai mano įsakymai, tavo svajonės- tai mano įgeidžiai...
Sunerk rankas už nugaros kai kalbu. Nežiūrėk į akys kol neleidau.
Ir nepamiršk vakarienei tos raudonos suknelės, darling.
______________
Aš esu savęs pačios susinaikinimo architektė...
Iš duženų sulipdytas kratinys.
Esu kraujo fontano mergina.
Skausmo režiserė.
Dramų veikėja ir pagrindinė atlikėja.
Psichodelinis žaibo kamuolys.
Ir kai jis sprogs.... Froidas prisikels iš kapo.
_________________

Bet kol tai įvyks, tą skausmą virtuoziškai režisuos JIS (.......>>>>>)

(VR. Intoksikacija)

vartotojo įkelta nuotrauka

Mes pajausime kiekvieną atmerktomis akimis nematomą randelį. (užmačiau klaidą ankstesniame poste, gaila sm'e taip ir neatsirado koregavimo galimybės)
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Varinija: 18 liepos 2020 - 09:03
#159
Mes labai dažnai pamirštame apie save.
______________
Kai kurie net ne dažnai pamiršta, o visai apie save negalvoja. Kodėl? Galbūt dėl to klaidingo įsitikinimo kad laiko sau skirti dar spėsime. Ne šiandien. Ryt. Poryt. Kitą vasarą. Spėsime. Spėsime atsipūsti, spėsime save pagirti, savimi pasidžiaugti, spėsime pasidaryti sau kažką malonaus. Tiesiog ne dabar. Kitą dieną. Ne šiandien...
Kodėl taip nutinka, kad kitų reikalai mums yra svarbiausi, svarbesni už mūsų pačių poreikius ir interesus? Ir kaip išmokti atskirt, kur ta riba tarp mūsų laiko sau ir kitų reikalų? Kaip žinia, reikalai turi bjaurią savybę daugintis - kaip infekcija plisti į visus organus, labiausiai nusėsdami smegenyse. Ir kai staiga ateina tikrasis laikas sau, jis jau paprastai niekam nebūna reikalingas. Nebeteikia džiaugsmo tos atsiradusios erdvės sau. Nes jau pavėluota.
___________
Laiko ir erdvių sau jums, brangieji- tikro, nesugalvoto, nesumeluoto, nepriverstinio ir svarbiausia- nepavėluoto.
Kad ir rytinio neskubraus pasisėdėjimo su puodeliu kavos.

(VR ... gurkšnelis kavos kasdienybėje)

vartotojo įkelta nuotrauka
-foto mano-

Atsilabinu iki vakaro.
O gal ir savaitgaliui.

Su meile,

V.

Atsakyti
#160
Labas, Varinija, as Lutuke 4u.gif Idomi tema, ne visai mano stiliaus, nelabai surpantu as tokiu groziniu vingrybiu , man labiau patinka tiesiai sviesiai ir tiksliai viskas biggrin.gif , bet graziu, idomiu minciu cia issakai. Saunu, kad zmones sugeba taip ivairiai isreiskti savo vidines busenas.
Nelabai suprantu, tik kodel kitiem vis norisi zmogu i savo remus ireminti, pagal savo supratima. Visi lai skleidziasi, kaip tik jiem patinka, forume vietos visiem uzteks 4u.gif
Jei mes sugebetume priiimti visus kitos tokius , kokie jie yra, ant kiek paparsciau butu pasaulyje...


"Mes labai dažnai pamirštame apie save." labai didele tiesa...nes posakis yra "as blogai jauciuosi"(sergu) vadinasi save blogai jauciu...Buvau pas fizioterapiauta nesenai ir jis manes klausia, ar taip skauda ar taip, o kada kas kaip ten skauda, o as nei nezinau, nes atrodo net nejauti saves ir i tuos skausmus nesigilini.... unsure.gif

Tai cia tik elementaru skuno poreikiai, o kur vis akita, vis mastai kaip geriau kazkam kitam, vaikam , vyram, tevam, draugam ir t.t. ir save kazkur pameti, o gal jau senai pametem dar vaiksyteje, kai niekas nemoke isijausti i save, o moke klausytis, paklusti, daryti, kas sakoma, darzelis, mokykla , darbas, kada kas pasako, o ko tu is tikro nori zmogau... o kai sustoji susimastai jau atrodo ir nebezinai, vien sablonai ir idiegtos tiesios galvoje...ismokti save girdeti, pajausti labai svarbu manau....
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo lutuke123: 18 liepos 2020 - 12:54
#161

Labas, Varinija, as Lutuke 4u.gif

Vargeli tu mano, ar gali dar vieną temą apeiti ratu? :oh: Tau iki Varinijos pamąstymų, kaip sraigei iki Mėnulio :oh:

Atsakyti
#162
QUOTE(Lisitėja2 @ 2020 07 18, 15:52)
<p></p><blockquote  class="ipsBlockquote" data-author="lutuke123" data-cid="72683647" data-time="1595069384"><div><p>Labas, Varinija, as Lutuke vartotojo įkelta nuotrauka

</p></div></blockquote><p>Vargeli tu mano, ar gali dar vieną temą apeiti ratu? doh.gif Tau iki Varinijos pamąstymų, kaip sraigei iki Mėnulio doh.gif
</p>


Varinija visai nemasto ir net nebando.
Vidiniu busenu perteikimai?
Artefaktai ir tiek...

Idomiausia yra reakcijos. Tam ir postingai...

Varinijai nebutina mastyti, jos idejos remiasi tomis kurios svajoja buti kvailos ir taipp pasiekti laime.

Mes visi turime keistu minciu.
Vasara zmones vaziuoja prie juros. Daznai i Palanga... Kaip banalu ir atgrasu.
Mes vaziuodavom prie kitos juros, per visa Prancuzija. Kai autostrada A75 nusileisdavo nuo kalno - is karto apsupdavo siltas Vidurzemio juros pakrantes oras.
Bet ten dar reikdavo davaziuot iki kurorto... Salia pravaziuodavom pro kalejima...

Uztusuotas Googleje, bet matosi biski

Kalejimas

Penitentiary Center of Béziers

Pamastydavau apie ten esancius. Tur but jiems ne kurortas...
Atsakyti
#163
QUOTE(Lisitėja2 @ 2020 07 18, 15:52)
Vargeli tu mano, ar gali dar vieną temą apeiti ratu? doh.gif Tau iki Varinijos pamąstymų, kaip sraigei iki Mėnulio doh.gif

Tai pirma ir paskutie zinute jusu chebrytei, sioje temoje, nu gal nors cia sugebetumet apsieiti be santykiu aiskinimosi, sysiuku ilgio matavimosi? As su nieko nesilygu, as esu as, Varinija yra Varinija, manau, mums abiem uzteks vietos siame forume, nesikesinu i jos vieta, nusiramink. O tu ir visos kitos galit ramia sazine mano postus apeiti, nebedarykit balaganu is visu temu 4u.gif
Paskaityk pirma Varinijos zinute, kam skrita tema mirksiukas.gif
Papildyta:
QUOTE(IDOMUCIA @ 2020 07 18, 21:43)
Mes vaziuodavom prie kitos juros, per visa Prancuzija. Kai autostrada A75 nusileisdavo nuo kalno - is karto apsupdavo siltas Vidurzemio juros pakrantes oras.

As seniau juros nemegau verciau ilsedavomes prie ezeru, upiu, o link senatves pradejau pamegti jura, ji taip ramina, pabuni pasivaikstai, pabraidai ir sirdis atsigauna wub.gif
Atsakyti
#164
Beširdė kalė? Ogi ne. Turiu aš širdį. Karštą tokią. Kiek išpaikintą. Bet pasišildyti prie jos visai galima, kaip prie laužo. Tiesa, tai aplinkinius dažniau sudegina, nei sušildo.
Galų gale, sudėtingų moterų meilė yra skirta stipriems vyrams. Likusiems- tikėtini pelenai.

(VR. Intoksikacija)

vartotojo įkelta nuotrauka
Atsakyti
#165
Tas laikas, kai supratau, kad tie įsišaknyje manyje principai, nieko gero neatneš, atėjo staiga ir visai netikėtomis aplinkybėmis. Tądien kone akimoju įsisąmoninau, kad visgi nesu labai jau principinga. Netgi visai ne tokia principinga.... Bent jau ne tokia, kaip vorė Juodoji našlė. Supratau, kad galiu nužudyti ir be sekso!!! Tas suvokimas sukėlė labai stiprias iškrovas manyje. Na, labai labai stiprias. Tokį psichoemocinį orgazmą. Ant šių emocijų sparnų skraidžiau kone visą savaitę, ir dar vieną savaitę iš inercijos, prisiminimų vedama. Apmalšinusi kūniškuosius geidulius, aprimdavau ženkliai greičiau...
-----------
Ateik, aš vėl noriu žudyti.
Tas pirmapradis žudikės instinktas pradėjo patikti. Žanas Batistas Genujis geriau šiame etape mano kelyje lai nesipainioja. Žudiko instinktas šįkart mano stiprioji pusė. Jis stipresnis nei kultinio kvepalų žudiko. Genujis buvo bekvapis. O aš… Šlakelis (...) kvepalų... ir… ššššš… tyliau, nerėk… nebepadės...

(VR. Intoksikacija)

vartotojo įkelta nuotrauka
Atsakyti
#166
Kai stovite prieš pasirinkimą - juoda ar balta, net nedvejodami rinkitės spalvotą.

Gardžios aromatingos kavos ir gyvenimo spalvų Jums...


vartotojo įkelta nuotrauka
-foto mano-

Apkabinu.

(VR ... gurkšnelis kavos kasdienybėje)

P.S. Vietos po saule ir šiuose namučiuose užteks visiems.
Sveika, lutuke,

Labryt, skaitytojos ir komentatorės, laukiamos visos 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Varinija: 19 liepos 2020 - 05:56
#167
Tas jūros šauksmas manyje,
Garsus kaip varpo gausmas,
Darbų esu dar tremtyje,
bet vis garsesnis jūros jausmas.
Rutinoj skendėju deja,
Bet svajose aš jau ne čia.

O ten kur jūros-marios
Undinės, žvaigždės plaukuose.
Nereikia dovanoti man žvaigždžių,
Nei greit ištirpstančių burnoj ledų.
Nereik beverčių pažadų.

Žvaigždes pati aš surandu.
Nes nardau su undinėm gelmėse,
nes moku aš paskęsti svajose.
O kai sugrįžtu į realybę
Tai manyje toookia galybė...

Ir delnuose vandens purslai,
Rykliai, žuvytės, gintarai.
Skeveldros gintaro pilių
Ir toliai būsimų audrų.

(VR. ...jūros šauksmas manyje)
2020-07-20

vartotojo įkelta nuotrauka
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Varinija: 20 liepos 2020 - 11:04
#168
Karti kava, tamsus šokoladas, karti tiesa.
Ir dar sako, kad gyvenimas yra saldus. kvailiai.

(VR. Intoksikacija)

vartotojo įkelta nuotrauka
Atsakyti