Intoksikacija... Ne skirtingose barikadų pusėse...

#133
Antikvariatas...
__________
Senienų tvyro salstelėjęs kvapas
ir patalpa tokia ankšta
Ach, čia antikvariatas-
Dulkėta teigia iškaba.
Suknelės mezginiais žalsvais,
fasonais įmantriais, nebemadingais.
Kodėl taip sopa širdį graudulingai?
Ir pirštinė vienui viena, gal pamesta,
Ją atsargiai liečiu.
Liečiu žvakidę sidabrinę
ir tabokinę šiurkščią žalvarinę.
Matau dar sagę inkrustuotą
ir seną knygą iliustruotą.
Dar muzikinę statulėlę
ir lūpinę armonikėlę.
Ir jas liečiu, liečiu, liečiu
Aš švelnų liūdesį jaučiu.
O štai ir staltiesė dėmėta,
Margais gėlių žiedais nusėta.
Kas siuvinėjo ją?
Kieno švelni ranka šį meną kūrė,
Baltom ramunėm meilę būrė?
Dabar senai jau užmiršta,
čionai dulkėti atnešta.
Pageltę nuotraukos čia mėtos,
Savuos namuos neradę vietos.
Jaunųjų poros iškilmingos,
Ir šeimos didelės, laimingos.
Kur jūs, šių išmestų daiktų tėvų vaikai??
Kodėl čia mėtos šie daiktai,
Savuos namuos neradę vietos???..

..........
__________
(VR. Intoksikacija)

vartotojo įkelta nuotrauka

Labanakt,

ramios

V.

Atsakyti
#134
Vandenynai…
________
Kai norime pažinti jūrą- važiuojame prie jos, bandome jos skaidrumą, temperatūrą, skonį ir gylį.
Jeigu nebijome vandens ir mokame plaukti- tiesiog mėgaujamės to tyrinėjimo atsiveriančiais džiaugsmais ir malonumais.
Pažindami moterį ir jos gelmes galioja tie patys dėsniai. Moteris- tai vanduo, kurio, kad ir kaip noretusi, bet neįmanoma nulaikyti rankose, nes jis kaip ir laikas, slysta tarp pirštų.
Vienos - maži drumzlini ežereliai, kitos - gaivūs šaltiniai, puikiai malšinantis troškulį, dar kitose- slypi vėsūs ir veržlūs kalnų upeliai. Bet yra ypatingos moterys - jūros ir vandenynai.
Jas tyrinėti įdomiausia, bet ir pavojingiausia. Jos drąsiai plaukioja su rykliais ir jie maitinasi iš jų rankų, undinės net nedrįsta pasirodyt akiratyje, jų prisibijo net Neptūnas. Jujų gelmės įsiurbia, pasiglemžia, skandina ir neretai net tiriančiojo kūno žemei neitiduoda. Jose skęsta net geriausi plaukikai. Kai jos užsirūstina, tai skandina ne laivus, jos nušluoja nuo žemės paviršiaus uostus. Per stebuklą išsigelbėjusiems, ilgam lieka bangų talžimo į povandeninius rifus palikti išoriniai ir vidiniai randai.
___________
Ji buvo vandenynas. Norėjau jį tyrinėti, nebijojau skęsti jame. Bet labiausiai už viską norėjau tą vandenyną nešiotis savyje.

(VR. Intoksikacija)

vartotojo įkelta nuotrauka
Atsakyti
#135
Varinija, skaitydavau jūsų žinutes, kai būdavo sunku kažkada....bet nepasakyčiau, kad jos labai padėjo.
Labiausiai padėjo budizmas, ir šiaip - sąmoningumo lavinimas.
Dabar galvoju - jūsų dauguma eilių mėgstu, ypač pašaipias, sarkastiškas. Kai kurias nusirašiau.
(Pvz, toji, kurią mėgstu.
- Išėjau į miestą vyrų ieškoti.
- Na ir kaip?
- Sekso daug, o vyrų - nė kvapo.)

TAIAU, VARINIJA, jūsų Perliukų temoje pasigesdavau ir iki šiol pasigendu įvairovės ir gyvenimo (gylio)platumo.
Argi meilė yra tik vienos rūšies, tik vyro moters?
ir po to - dar siauresnė, kuomet vyras "VISAD" niekadėjs, o moteris - pūkuota dama, žaizdas besilaižanti?
Tai toks siauras ego požiūris, dusinantis,iškreiptą ego maitinantis.

Įdėčiau (bet dabar skubu į Labanor girią) kitokių eilių, kitokių požiūrių.
Tokių kaip:
Aš - irgi egoistė, visi mes egoistai, bent po truputį, ir tai gerai...
Ir gal nereikia verki (ar maitoti) to vyro, nes kažkada pati jį prisikvietei, vyrą, draugus, netikusius žmones - vadinasi, jie traukė, neatpažinai, mati save juose matei (psichologija - mirror effect.)
Moteris - pati gali būti manipuliuotoja, išnaudotoja, o kas blogiausia - ilgai mėgautis skausme, vaidinti auką, virsti auka, nemylėti net savęs, juodinti save ir teršti visus aplink. Užlieti teršalais.
Knyga: "Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės" - juk tai apie mus visus. Abi lytis.

Tad norisi kitokių eilių.
Jei jų, kitokių, nebus - pažadu parašyti, arba vėl - ta tema pamąstyti. mirksiukas.gif
Žaiskime gyvenime sąžiningai.
Ne vien vyrai yra monstrai. mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo given444: 16 liepos 2020 - 09:56
#136
Visada atsiras žmogus, kuris prisotins ir pamaitins jūsų kūną.
Bet pabandykite surasti tą, kas numalšins jūsų sielos troškulį.


(VR. Intoksikacija)

vartotojo įkelta nuotrauka


Papildyta:
QUOTE(given444 @ 2020 07 16, 11:55)
Varinija, skaitydavau jūsų žinutes, kai būdavo sunku kažkada....bet nepasakyčiau, kad jos labai padėjo.
Labiausiai padėjo budizmas, ir šiaip - sąmoningumo lavinimas.
Dabar galvoju - jūsų dauguma eilių mėgstu, ypač pašaipias, sarkastiškas. Kai kurias nusirašiau.
(Pvz, toji, kurią mėgstu.
- Išėjau  į miestą vyrų ieškoti.
- Na ir kaip?
- Sekso daug, o vyrų - nė kvapo.)

TAIAU, VARINIJA, jūsų Perliukų temoje pasigesdavau ir iki šiol pasigendu įvairovės ir gyvenimo (gylio)platumo.
Argi meilė yra tik vienos rūšies, tik vyro moters?
ir po to - dar siauresnė, kuomet vyras "VISAD" niekadėjs, o moteris - pūkuota  dama, žaizdas besilaižanti?
Tai toks siauras ego požiūris, dusinantis,iškreiptą ego maitinantis.

Įdėčiau (bet dabar skubu į Labanor girią) kitokių eilių, kitokių požiūrių.
Tokių kaip:
Aš - irgi egoistė, visi mes egoistai, bent po truputį, ir tai gerai...
Ir gal nereikia verki (ar maitoti)  to vyro, nes kažkada pati jį prisikvietei, vyrą, draugus, netikusius žmones - vadinasi, jie traukė, neatpažinai, mati save juose matei (psichologija - mirror effect.)
Moteris - pati gali būti manipuliuotoja, išnaudotoja, o kas blogiausia - ilgai mėgautis skausme, vaidinti auką, virsti auka, nemylėti net savęs, juodinti save ir teršti visus aplink. Užlieti teršalais.
Knyga: "Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės" - juk tai apie mus visus. Abi lytis.

Tad norisi kitokių eilių.
Jei jų, kitokių, nebus - pažadu parašyti, arba vėl - ta tema pamąstyti. mirksiukas.gif
Žaiskime gyvenime sąžiningai.
Ne vien vyrai yra monstrai. mirksiukas.gif

Perskaiciau kelis kartus, sugeriau kaip sugertukas viska tai ka parasete. Niekada neteigiau, kad vyrai tai monstrai. Ir jokiu budu nenusiviliau, netgi siuo metu nardau graziuose jausmuose, nes vel isileidau tos drugelius i savo buveine. Ir netgi manau, kad daug daugiau monstriskumo buna moteryse. Sios temos nesiaurinau, tiesiog noriu kai ka i lentyneles susidelioti tvarkingai, chaosa apmazinti galvoje, atmintes uzkaborius pravalyti. Ir i skrynele tuomet uzrakinti. Ilgam. Rasau ne tik desperatiskus momentus. Gyvenime aplamai daug juokiuosi ir nei is tolo neprimenu depresiskos ir nuskriaustos asmenybes. O cinizmo ir sarkazmo gaideliu turbut pridejo mano specialybe. Visiems, dirbantiems sioje sferoje, kurioje dirbu pati- budingas sis momentas, matyt, labiau kaip savisaugos elementas. Mirror efektas.... Ne, greiciau tai drugelio efektas, kai praeityje padarytos klaidos prisiveja mus dabartyje. Rasau ne tik Intoksikacija, visai miela knyga vaikams, netgi ne vaikams, o labiau ju mamoms, per smalsaus vaiko prizme, net galvojau ja mamu kontingentui parodyt, bet, matau, kad nelabai verta.
Visada lauksiu Jusu pamastymu. Ir, aciu, kad parasete...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Varinija: 16 liepos 2020 - 10:26
#137
O as vis pagalvoju beskaitydama mintis. Kas geriau, gyventi-imituoti saugu gyvenima, kaip tam "saldytam kotletui", ar gyventi pilnaja to zodzio prasme, be saugikliu.

Myleti...
Tai baisiai nesaugu ir pavojinga.
Lengviau lesiti save myleti. Tai saugu, bet...
Atsakyti
#138
Radau ramybę, kai vienądien manyje nebeliko meilės.
Bet kodėl šioje „ramybės sanatorijoje“ jaučiausi kaip žydintis negyvėlis prozektoriume?
_______
Kaip tyčia nugaišo kanarelė ir namuose stojo tyla. Jos porininkė nustojo čiulbėti ir per dienas kiūtojo pravirame narvelyje, net nebandydama išskristi. Vienintelis jos skleidžiamas garsas buvo pakabinto narvelyje veidrodėlio, kurį kanarėlė monotoniškai ir įnirtingai judindavo, kol už lango stojo vėlyvo rudens tamsa, tada staiga liovesi.
Ruduo atėjo su nesiliaujančiu lietumi.
______________
Kanarėlei buvo depresija. Man- ne.

(VR. Intoksikacija)

vartotojo įkelta nuotrauka

Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2020 07 16, 16:26)
O as vis pagalvoju beskaitydama mintis. Kas geriau, gyventi-imituoti saugu gyvenima, kaip tam "saldytam kotletui", ar gyventi pilnaja to zodzio prasme, be saugikliu.

Myleti...
Tai baisiai nesaugu ir pavojinga.
Lengviau lesiti save myleti. Tai saugu, bet...

Nerandu vienos nuotraukos, norejau ikelti po Jusu pamastymais. Be saugikliu, per raudonas sviesas, ant bedugnes krasto- daug emociju ir adrenalino, bet.... tai išties nesaugu. Va ir galvojame, ka pasirninkti, ar ramu mescioniska gyvenime, nes ir tame yra privalumu ir netgi siek tiek spalvu, ar bangavima, emocijas, draiva, nulauzus tos savisaugos saugiklius. Bent jau senatveje, supamame kresle sedint, bus ka prisiminti. Aisku, jeigu Alzheimeriais neapeisime... Net nezinau, diskusinis klausimas, kiekvienam savas kelias ir savi pasirinkimai. Bent as nenoriu ramiai. Pilnatves tuomet nejauciu.
Papildyta:
P.S. -burbanti-, priminsiu del amziaus, kad jau Alzheimerio uzuomazgos- ne piemenka, ne neapsiplunksnavusi jaunikle, sovietines sistemos produktas, augusi ,,na palauk"-laikais... tos sistemos, kai lektuvais nekrisdavo, traukiniai nuo begiu neriededavo ir nebuvo sekso... Bet matai, as tuo nepatikejau...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Varinija: 16 liepos 2020 - 15:50
#139
- Vedžiosi ašmenimis?
- Būtent. Būsi basa.
_____
... nuoga, akla ir pažeidžiama...

(VR. Intoksikacija)


vartotojo įkelta nuotrauka
Atsakyti
#140
Aš žinau, ko tu nori, nes tai mano paties norų atspindis, todėl esu ramus. Šiame katės ir pelės žaidime tu jau seniai praradai iniciatyvą, bet dar to net nesuvokei. Esi įpratusi būti geriausia.Tu ir esi geriausia, tačiau net pati nepastebėjai kaip praradai laisvę, įstūmusi save į savo pačios norų nelaisvę. Ir iš šios svaigios nelaisvės jau senai lioveisi kūrti pabėgimo planus. Durys nėra užrakintos, nėra pavadžio, apykaklė atsilaisvinusi, o raktas puikiai žinai kur padėtas. Tu nesi sugniuždyta. Tu esi nugalėta. Ir pati suvoki, kad visi atsitraukimų keliai uždaryti. Bandyti pabėgti beprasmiška.
Brutalus pasaulis tik stipriems. Todėl, nepamiršk tos raudonos suknelės...
Tiesa, kai paskutinį kartą ją vilkėjai, pastebėjau, kad esi kiek papilnėjusi. Storos karvės ne man. Priaugti svorio galesi tik vienu atveju. Kai nešiosi mano vaiką, bet ir tai rezervuotai.
Nepamiršk tos raudonos suknelės vakarienei, darling. Atėjo laikas sugrąžinti į tave iniciatyvą. Šįvakar.

Kažkokios nesuprantamos emocijos sužybčiojo jo akyse. Duobutėje kažkur paširdžiuose nerimastingai sumaudė.

(VR. Intoksikacija)

vartotojo įkelta nuotrauka
Atsakyti
#141
QUOTE(Prancuzze @ 2020 07 15, 11:06)

Blogas mąstymas. Kalių turėti neįmanoma. Tai ji jus turėjo.


Pastebejau, kad kalemis negimstama, kalemis tampama.

Kad Idomucios buvusioji tapo kale, itariu, jis dalinai, o gal ir tiesiogiai prisidejo, kad ji tokia virto.

******
Aprasyta moteris vandenynas, man labiau primena graiku mitologijos Hera, kuri gali buti osiantis vandenynas, savo bangomis buciuojantis kojas ir cunamis, sluojantis viska pakeliui.

Is graku mitologijos Ananke pirmaparade deive, valdanti likima... Tokios moterys greiciausiai ir vadinamos fataliskomis.

**********

Beskaitant, pagavau save mastant, kad aprasytas vyras (-ai) yra itakoti intimofobijos.
Atsakyti
#142
Varinija, kaip manot, kodel pamirsta pirmoji moteris Lilit? Ir kokiam moteru tipui ja priskirtumet?
Atsakyti
#143
QUOTE(Moonte @ 2020 07 16, 19:29)
Varinija, kaip manot, kodel pamirsta pirmoji moteris Lilit? Ir kokiam moteru tipui ja priskirtumet?

Ji buvo labai pavydi. Pavydesne nei Hera. Turbut nebuvo fataliska, jeigu ja ilgainiu pamirso. O gaila, nes zenkliai idomesne nei Ieva. Ieva tai man tokia neempatiska, netgi amorfiska, jeigu ne tas zaltys, tai butu ir toliau tuos obuolius tik maistui vartojusi. Nes nelabai ten Rojuje laveti galima buvo be zmoniu- nei kas skatino, nei kas motyvavo, nei kas zlugde ir tuo paciu skatino augima.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Varinija: 16 liepos 2020 - 17:55
#144
Gal bus idomu mirksiukas.gif
Atsakyti