Įkraunama...
Įkraunama...

Lietuva - Gambija 2018


20180124_140311-01.jpeg

 

20180124_142051-01.jpeg

 

20180124_145918-01.jpeg

 

20180124_150440-01.jpeg

 

20180124_152705-01.jpeg

 Valio, valio, beveik Europa.

20180124_165300-01.jpeg

 

20180124_170336-01.jpeg

 Asfaltas baigėsi, prasideda raudono molio greitkelis.

20180124_170518-01.jpeg

 

20180124_171429-01.jpeg

 

20180124_172431-01.jpeg

 Vietinio kaimo vaikinams padovanojame kamuolį, jie stovi futbolo stadione.

 

Atsakyti

20180124_172454-01.jpeg

 

20180124_173415-01.jpeg

 

20180124_175731-01.jpeg

 

20180124_180910-01.jpeg

 

20180124_182211-01.jpeg

 Babobabų giraitė. Čia mūsų šios dienos bivakas.

20180124_182211-02.jpeg

 

20180124_182228-01.jpeg

 

20180124_182355-01.jpeg

 

20180124_182408-01.jpeg

 

 

Atsakyti

STAGE  #11 Kaye Boubou - Wassadou. 360 km.

 

Ryte, pakeliame droną, vaizdai įspūdingi, aplink kiek akys užmato horizonte vien baobabai ir kur ne kur stūgsantys kaimelių namai šiaudiniais stogais. Beskraidžiojant dronu ir besišnekučiuojant, ranka nusvyra ant pulto svyrtelės ir įlekiu su dronu į baobabus – propeleriam kaput, gerai, kad turiu atsarginius. Šiandienos maršrutas trumpokas, tik 360 kilometrų, apvažiuosime Gambijos apendicitą ir atsidursime pietinėje Senegalo dalyje. Didžioji dalis maršruto asfaltu, koks 30% sudaro bekelė savana ir žvyrkeliukai. Savana atrodo labia nekaltai ir lygiai, bet važiuojant reikia labia pasisaugoti, kolegos sugebėjo du ratus pramušti į vos pastebimas, išlindusias babobabų šaknis. Pakeliui kertame kelis kaimus, kaip visada, vietiniai vos tik pamato automobilius tolumoje, iškart susirenka prie keliukų, padalijame saldainių, tušinukų. Po dviejų – trijų valandų privažiuojame didžiausią ritinio Senegalo miestą – Tambacounda, maždaug Alytaus dydžio, turinčio apie 80.000 populiaciją. Vos tik įvažiavus į miestą pradedame čiaudėti, kažkokia alergija – galvojame, po keliolikos sekundžių pradeda griaužti akis, nesuprantame kas vyksta. Važiuojant gylin į miesta prasideda spūstis, automobiliai kemšasi, gatvės pilnėja žmonių, judame vos 5 km/h greičiu. Horizonte, iš keliolikos skirtingų vietų pradeda matytis juodi dūmai ir smogas, gaisras – galvojame, turbūt dėlto griaužia akis. Žmonių gatvėse vis daugėja, privažiavus sankryžą, pasigirsta keisti garsai, pasukame galvas į kairę, policijos pajėgos šaudo ašarines dujas į minias, iš minios skrenda krūša akmenų – riaušės, suprantame, kad reikia “tepti slides” kol turime sveikus langus. Prasideda skubi evakuacija iš miesto, kol kolega žemėlapyje/navigacijoje ieško išvažiavimo, bandau “sukinėti baranką” apvažiuodamas akmenimis užtvertas gatves. Bėda, kad iš miesto tik vienas išvažiavimas, grįžti atgal nėra prasmės, apvažiavimo aplink miesta irgi nėra. Gyvenamaisiais rajonais bandome aplenkti centrą, kur pagrindinės riaušės, bet vis atsiduriame akligatvyje – degančiomis barikadomis užtvertais keliais. Po gero pusvalandžio klajonių, randame išvažiavimą, bent taip galvojome. Važiajame kelis kilometrus ramiai, aplink negyvos dvasios, turėtumėm tuoj išlysti į pagrindinį magistralinį kelią – viskas ramu. Likus keliems šimtams metrų iki miesto pabaigos, kelio nebėra, pravažiavimas užtvertas medžiais, krūmais, šakom, akmenimis ir degančiomis padangomis, kelkraštyje, grovyje pilna žmonių su pagaliais. Du variantai, lėkti per ugnį arba per žmones. Mintyse greitai priimu sprendimą “spausti gazą” link griovio ir per žmones, per didelė rizika važiuoti per ugnį, nes laužas nemenkas. Vitiniai agresyviai nusiteikę, mojuoja su basliais, kad čia nėra pravažiavimo ir važiuoti atgal, atleke keli akmenys į mašiną, likus keliems centimetrams iki Toyotos kontakto su vietiniai, turbūt jie priima irgi protingą sprendimą, kad reikia atsitraukti, šiaip ne taip pralekiame, nekliūdė žmonių, bet gauname pylos per auto šonus, vejasi, mėto iš baslių, per veidrodėlį matau, kad po truputi tolstame – Laisvi, pabėgome. Gaila, foto ir video medžiagos nedaug turime, netas buvo galvoje. Užsienio žiniasklaida apie šį protestą rašė, kad vyriausybė priimė sprendimą, kad visiem bus privaloma turėti, važinėjant motoroleriais, vairuotojo pažymėjimus, todėl žmonės išėjo protestuoti. Pakalbėjus su vietiniais Senegale, bei Gambijoje – visiem juokinga, nes motorolerio pažymėjimui, nereikalingas joks egzaminas, tiesiog susimoki vietinių 50 centų ir jį gauni,  sako, per daug būtų naivu tikėti, jog riaušės vyko dėl to, tiesiog čia įvyko eilinis, nuversto prezidento, šalininkų maištas. Viskas jau gerai, pulsas ir spaudimas normalizavosi, skubame toliau, šio vakaro bivuakas bus kempinge netoli Wassadou miestelio, prie Gambijos upės (dar Senegalo teritorijoje), norime gauti namuka, reikia dušo. Gamta po truputi keičiasi, savanos pereina į džiungles, važiuojame tarp palmių ir milžinišku termite kupstų, siekenčiu 2-3 metrus. Aišku, namuko negavome, overbooked, nakvosime vėl palapinėse, kempingas įsikūręs įspūdingoje vietoje, ant Gambijos upės skardžio, užvalgome vietinės vištienos su “š” išvaizdos padažu, dienos patirtų įspudžių dalijimasis su kolegomis. Nuo šios dienos, kažkas atsitiko su Samsung S7 kamera, turbūt nuo karščio deformavosi lešis, nuotraukose atsirado daug chromatinių aberacijų, bluro bei pereksponavimo. Įspūdinga gamta aplink, “š” išvaizdos vištiena, kolegos, alus, pokalbiai – Labanakt! Ryt laukia Gambija.

 

01-01.jpeg

 

02-01.jpeg

 

03-01.jpeg

 

04-01.jpeg

 

05-01.jpeg

 

06-01.jpeg

 

07-01.jpeg

 

08-01.jpeg

 

09-01.jpeg

 

10-01.jpeg

Atsakyti

12-01.jpeg

 

13-01.jpeg

 

14-01.jpeg

 

15-01.jpeg

 

16-01.jpeg

 

Atsakyti

STAGE  #12 Wassadou – Janjanbureh (Georgetown). 295 km.

 

Paskutinis rytas Senegale, vos keli kilometrai iki Gambijos sienos. Deginame tuos menkus 120 kilometrų iki pasienio, pakeliui prisipildome kuro bakus degalinėje. Pasak šiandien dienos aprašymo „roadbooke“ viskas bus „Easy“, bet buvo ne visai taip. Pasak kelionės knygos, dvylikto etapo aprašymas atrodė taip: „Šią dieną vėl kirsime sieną, kuri tam tikru požiūriu bus lengva, bet chaotiškesnė nei bet kuri kita anksčiau. Čia jums viskas bus lengviau nei bet kada. Sienos kirtimas Velingara - Sabi. Senegalo pusėje, tiesiai priešais sieną, yra nedidelis pastatas. Pastatykite savo automobilį ten ir pasiimkite pasą ir automobilio dokumentus ir eikite į pastatą.  Tikriausiai jūsų bus paprašyta perduoti savo pasus ir atsisėsti ant suoliuko prieš pastatą, kol išgirsite savo vardą. Sustokite prie sienos, esančios Gambijos pusėje, ir vėl pasiimkite visus savo dokumentus į pastatą. Imigracijos kontrolė pirmiausia patikrins jūsų vizas, tada patikrins jūsų atvykimą antspaudu. Nepamirškite patikrinti antspaudus, ir ar užimėta teisinga data! Jei gausite antspaudą su vieneriais metais ankstesne data - kaip tai atsitiko organizatoriams planuojant maršrutą - bet jūs tuo metu dar neturėjote vizos, tai pakenks sistemai ir kelias valandas būsite užstrigę patikrinimo punkte. Gavęs imigracijos kontrolinius antspaudus, automobilio savininkas turi pasirūpinti automobilio įvažiavimu. Muitinės pareigūnas patikrins pirmiausia automobilį, taip pat paprašys viską iškrauti iš automobilio ir išpakuoti. Draudžiama turėti nelegalias medžiagas, bei jūs turite turėti pažymėjimą apie bet kokį vežamą vaistą. Geriau nieko neturėjti su savimi iš medikamentų, gali kilti problemų net ir dėl kokio nors Aspirino ar Ibuprofeno. Kai jūsų automobilis bus patikrintas, jie išduos įvažiavimo dokumentą jūsų automobiliui įvežti (deklaraciją). Artimiausiomis dienomis jums šio popieriaus lapo prireiks gana dažnai, taigi turėkite po ranka. Nuo šiandien tikrai nebeturėsite problemų dėl benzino pirkimo, nes benzininių automobilių yra daug Gambijoje, todėl jie parduoda benziną kiekvienoje kolonelėje. Taip pat visoje Gambijoje bus daug kontrolinių punktų, ir jūs turėsite sustoti kiekviename iš jų. Tai galima paaiškinti tuo, kad Gambija yra labai plona ir ilga šalis ir tu praktiškai bet kur gali kirsti žaliąją Senegalo sieną. Kita vertus, tai yra ankstesnę sistemą, kurios negalima pakeisti per naktį. Bus trijų tipų tikrinimo punktai: policijos, muitinės ir kariniai. Policijos kontrolės punktai yra dažniausiai ten, kur yra policininkai ir imigracijos kontrolės pareigūnai. Jie patikrins įvažiavimo antspaudą jūsų pase ir dokumentus, ypač tą, kurį gavote pasienyje - automobilio deklaraciją. Jie taip pat užduos jums įprastus klausimus, pavyzdžiui, kas tu esi, kodėl atvykai, kur važiuoji ir kiek laiko planuoji pasilikti. Kariniai punktai - priartėkite prie jų lėtai! Sustokite prie kordono, prie STOP ženklo ir palaukite, kol jie teiksis ateiti. Jokiu būdu nepravažiuokite STOP ir nelipkite iš automobilio.“ Na viskas atrodo šauniai ir sklandžiai, taip viskas ir vyko tik kart (daugyba) dešimt! Tai buvo ilgiausia sienos kirtimo procedūra iš visų. Senegalo pusėje pralaukėme apie dvi-tris valandas. Įvažiavus į Gambiją, dokumentų procedūra trūko irgi apie 2-3 valandas. Atėjo metas pajūdėti lyg šlakbaumo, prie kurio turėjo purtyti automobilius. Vežėme pilną kuprinę vaistų, kaip labdarą Gambijai (atibiotikai, vaistai nuo karščiavimo viduriavimo ir t.t.). Truputi buvo neramu, kad gali rasti, todėl visa šį gėrį buvome paslėpę slaptoje vietoje, įrengtoje tarp galinių sėdynių ir bagažinės. Stovint eilėje, prieš mus stovinčius automobilius pilnai išpurtė, iškrovė visus daiktus, teko žmonėms iš tašių net rūbus išiimti – laukėme savo eilės. Prie mūsų priėjo ginkluota kariškių “ambalų” pora su automatais - pareigūnas ir pareigūnė. Atidarius bagažinę, pamatė futbolo kamuolius. Pareigūnė: - Vat yz zys? – paklausė. Sakau:  - futbolo kamuoliai, Gambijos vaikams, vešime į mokyklą. Moteriškos lyties kareivis (-ė) sako: – Ai laik plei fūtbal, tū - ir pasiėmusi du kamuolius, nužingsniavo į postą, aišku, jos kolegos tai pamatė ir sugūžėjo kamuolių. Ko pasekoje nebeturėjom nei vieno kamuolio, bandėme aiškinti, kad jie reikalingi mokyklos vaikams, jie atkirto, stovėdami su automatais, kad ir jie turi vaikų. Kamuolių neužtekpo, tada sekė maikučių dalinimas (jų vežėme su remėjų logotipais apie 50 vnt.). Maikučių davėm tik tris vienetus, nes supratom, kad galo nebus, pradėjome naglai aiškinti, kad neturėsim kuo rengtis ir, kad toks reketas yra nusikalstama veikla. Atstojo. Pasimetė, taip pasimetė, kad pamiršo patikrinti automobilį. Mes jau Gambijoje. Šiaip visoje Gambijoje postai kas pora kilometrų, arba policijos, arba muitinės, arba kariniai. Visuose bando reketuoti, pats didžiausias reketas iš visų šalių, tiesiog reikia nepasimesti ir naglai atsakyti NO! Viskas manau dėl to, kad Gambija viena skurdžiausių Afrikos šalių, čia kas pora kilometrų didžiausi UNICEF, EU, UN ir kiti stendai, skelbentys apie įvairiausias paramas – tiesiog vietiniai nebemoka kitaip gyventi, pripratę, kad jiems viskas yra duodama. Na o iš kitos pusės, atlyginimai gan maži, valstybės tarnautojo apie 50-150eur per mėnesį, gero specialisto ~200-300eur, o kainos parduotuvėse prilygsta LT. Todėl ir tušinukai, ten, aukso vertės default_smile.png. Pasiekiame pirmą Gambijos kaimą, viskas skurdžiau negu Senegale. Išsikeičiame 50eur į vietinę valiutą, gauname nemenką kruvelę popierių. Šios dienos tikslas Jurgiamiestis – Janjabureh. Su keleta kitų LT ekipažų susirandame tokį kaip kempingą su namukais, namukuose durų spynos prie durų priklijuotos lipnia juosta, na, baltaodžiai nori turbūt užsirakinti, privatumo, kaip sakant šekit – turėkit spynas. Pasivažinėjame po kaimą su dviračiais, palenktiniaujame su vietiniais, išsinuomuojame laivą ir plaukiame Gambijos upe paieškoti begemotų. Aišku neradome. Vakarinė dalis prie stalo su kolegomis, nuotykių aptarimas, šaltas, lengvas Gambiškas alus – viskas ko reikėjo po trumpos, bet gan įtemptos dienos.

 

 

 Vėl lekiame pro milžiniškus termitinus

20180126_084551-01.jpeg

 Senegalo vaikams duodame saldainių ir tušinukų, iš to džiaugsmo net pameta ant žemės

20180126_091417-01.jpeg

 

20180126_091418-01.jpeg

Paskutiniai Senegalietiški kaimai, autentiški, Gambijoje tokie kaimukų namaisuregzti iš skardigalių

 

20180126_092641-01.jpeg

 Kaip visada, pasitinka krūvos vaikų.

20180126_092650-01.jpeg

 Labai nori dovanų.

20180126_092654-01.jpeg

 

20180126_092655-01.jpeg

 Skubame toliau raudono molio greitkeliais.

20180126_093139-01.jpeg

 Paskutinė Senegalo degalinė - vyksta automobilių girdymas.

20180126_100557-01.jpeg

 

Atsakyti
 

20180126_100627-01.jpeg

 

20180126_100638-01.jpeg

 

 

20180126_100733-01.jpeg

 Visi nori fotografuotis su tokiomis super duper Ralio "Paris-Dakar" žvaigždėmis default_biggrin.png

 

20180126_121418-01.jpeg

 Pirmas Gambijos kaimas, kaip taisyklė, kaip tik nauja valstybė, taip vaizdai keičiasi.

20180126_141633-01.jpeg

 

20180126_141759-01.jpeg

 O čia tiltas per upę.

20180126_142046-01.jpeg

Išsikeitėme 50 eurų (Beveik pusė mėnesio atlyginimas) į Gambijos dalasus "WE ARE BILLIONAIRES"

20180126_143657-01.jpeg

Patys skaniausi bananai pasaulyje (1kg - 50ct, turistams), nemeluoju. Kaip ir CocaCola - pati skaniausia Gambijoje. Kas buvo - patvirtins.

20180126_144417-01.jpeg

 

 

Atsakyti

Vietinė fauna

20180126_145858-01.jpeg

 

20180126_145931-01.jpeg

 Gambijoje šalta - ne taip kaip Senegale.

20180126_150623-01.jpeg

 

20180126_152201%25280%2529-01.jpeg

 

 

20180126_152201-01.jpeg

 

20180126_152609-01.jpeg

 

20180126_160150-01.jpeg

 

20180126_160339-01.jpeg

 

20180126_160536-01.jpeg

 

20180126_160538-01.jpeg

 

Atsakyti
 

20180126_160539-01.jpeg

 

20180126_160719-01.jpeg

 Pakeliui į Jurgiamiestį

20180126_164050-01.jpeg

 

20180126_164223-01.jpeg

 

20180126_164653-01.jpeg

 

20180126_164737-01.jpeg

 Mūsų gausus kolektyvas, pavargę, purvini, bet laimingi

20180126_181331-01.jpeg

 Kelionė laiveliu po Gambijos upę.

20180126_181849-01.jpeg

 

20180126_185423-01.jpeg

 

20180126_191315-01.jpeg

 

 

Atsakyti

STAGE  #13 Janjanbureh – Tendaba - Banjul. 390 km.

 

Paskutinė ralio diena, tiksliau mes taip pasidarėme, kad būtų paskutinė. Buvo galimybė rinktis, arba nakvoti Tendaba, arba pabaigtoi tuos likusius 100 km iškart. Kadangi Banjul, tarp Fajara ir Senegambia buvome užsibookine savaitei viešbutį su baseinu ant jūros kranto, nutarėme iškart važiuoti ten. O rytoj, tiesiog ramiai atsikėlus nuvažiuoti į finišo ceremoniją, dauguma ekipažų irgi taip darė. Atsikėlus ryte susikaičiuojame visas išlaidas už viešbutį „kempingą“ su butaforinėmis spynomis, vakarienę, alų – susimetam visi ekipažai ir ate ate bungalow stovyklavietei. Už kelius dalasus nusiplauname automobilį, padaliname saldainių vaikams, pasiklausome jų padėkos dainelės ir į kelią. Maršrutas gan lengvas, asfaltuotu keliu tiesiai, su daug patikrinimo postų. Gambija gan siaura ir ilga valstybė, eina tiesiog vienas kelias, nelabai kur daugiau ir pavažinėsi, iš vienos pusės upė, iš kitos džiunglynai su žaliąją Senegalo siena, tad tiesiog lekiame tiesiai ir vis stojamę postuose, kaikuriuose gražiuoju išsiskiriame, kaikuriuose tenka aukoti kelis tušinukus. Privažiavus vieną postą, sustojame prie STOP ženklo, kaip ir buvo rašyta kelionės knygoje, kad reikia laukti. Palaukus kelias minutes ir nesulaukus pareigūnų, nutareme privažiuoti arčiau posto, nes STOP ženklas gan toli nuo būdėjimo būdelės. Na ir ką, turėk bėdą vadinasi, vos tik pradėjus judėti išbega pareigūnai mojuodami... Gero nelauk. Pasirodo jau ir vengrų ekipažas stovi - „bauduojamas“. Pareigūnas paiima mašinos ir mūsų dokumentus ir liepia užeiti į jų „kontorą“ - išrašys baudą – 2000 dalasų (apie 35eur), nes padarėme patį griežčiausią nusižengimą, nelaukėme prie STOP ženklo, kol jie pamojuos. Nepasimetame, duodame 200 dalasų (3,5eur), kokius penkis tušinukus ir pora išlikimo įrankių (metalinė plokštelė, su lyniuote, aštria briauna ir keliate M tipo skyliu, turėjome iš remėjų). Abiejų pareigūnų veidai sušvinta, šypsena iki ausų, aišku mūsų tokį manevrą pamatė vengrų ekipažas ir ketino pasielgti taip pat. Prie pareigūnų pripuolė su krūva „padielkinių“ laikrodžių ir bandė jiems „padovanoti“. Pareigūnas pasižiūrėjo piktu veidu į vengrus ir atsakė: - No, no, jū stūpid, dū not zink, and zys pypul a klevar, zei first give prezent, and jū vant tu giv prezent ven vy vraiting fain, No No, yt yz braib, vy vil not teik braibs, you nyd tu pay tū tausand dalas. Tai va, mes išsisukome lengvai, o vengrai taip ir liko ten laukti savo baudos. Lekiam toliau, tiksliau tik bandom lekti, vos tik įsibegėjus iki 80 km/h vėl tenka standyti, nes vėl postas, po posto. Viename iš paskutinių postų pareigūnas pareikalauja, kad atiduotumėm kaklo pakabukus, ant kurių mūsų ralio pažymėjimai prisegti, jam labai patiko, norėtų pasikabinti savo raktus, atsakom, kad negalime, kad būsime diskvalifikuoti iš ralio, įsijungia „system error“ ir nebežino ką atsakyti. Sekančiame poste, pareigūnas panoro tapti mūsų „Pen friend‘u“. Paprašius, kad užrašytų savo elektroninį paštą ant lapuko ir mes jam parašysim, kardinaliai atsisako, teigdamas, kad jis ne kvailas, kad apgausim ir liepia mums užrašyti savo elektroninį paštą bei namų adresą. Na ką, sutinkama, pareigūno prašymas yra įsakymas. Kontaktai atrodo kažkaipo taip: petras.petraitis1468@gmail.com (atsiprašome, jeigu kažkas gauna laiškus iš Gambijos), Gatveles g. 15-25, Miestelis, Miesto aps., Lituania. Taip bestoviniuojant ir privažiuojame Tendaba, sustojame papietauti „prašmatniame restorane“, patiekalai dviejų rušių (kaip ir daugumoje „valgyklų“ Senegale ir Gambijoje) vištiena su bulvėm arba ženkliai brangesnis patiekalas – vištiena su bulvėm ir daržovėm. Nutariame paišlaidauti, imam su daržovėm. Tiksliau su trimis juostlėmis kopūsto ir pusė grežinėlio agurko default_smile.png Po pietų pamatėme, kad mūsų Toyota vėl truputi kraujuoja, pradėjo lašėti tepalas pro tą suvirinimo vietą – niekis, datrauksime. Pavakarį pasiekiame Banjul, apsitojame viešbutyje – Atostogos. Vakare sulaukiame svečiu, mus viešbutyje aplanko „Tikrasis Lietuvos ambasadorius Gambijoje“ dėdė Žilvinas (su juo buvome susirašę dar prieš kelionę). Žilvinas gyvena Banjul apie dešimt metų, visureigių ir bekelės ekspertas, kas yra buvęs Gambijoje, tikrai su juo susipažino. Taip pat Žilvinas iš Lietuvos iki Gambijos kasmet organizuodavo išvykas „Africa Challange“. Paplepėjom, sutarėm, kad susitiksime rytoj finišo ceremonijoje, bei pakviete kelis vakarus atvykti pas jį į svečius.

 

Tenka atiduoti piniginę duoklę "viešbučio" savininkui

20180127_090103-01.jpeg

 Moteriškos giminės atstovės akylai stebi ar visus pinigus susimokame

20180127_090231-01.jpeg

 

20180127_090233-01.jpeg

 Plovykla

20180127_090410-01.jpeg

 Vaikų šokis bei padėkos dainelė

20180127_090432-01.jpeg

 

20180127_090523-01.jpeg

 

20180127_090803-01.jpeg

 Toliau per Gambijos kaimelius ir miestelius

20180127_094056-01.jpeg

 

20180127_102015-01.jpeg

 

 

Atsakyti

20180127_110509-01.jpeg

 

20180127_110515-01.jpeg

 Dažnas keliavimo būdas Afrikoje.

20180127_111207-01.jpeg

 Greitkeliu iki prabangaus restorano - Tendaba miestelyje

20180127_115951-01.jpeg

 O štai ir restorano reklaminis stendas

20180127_120004-01.jpeg

 Brangesnis patiekalas - su daržovėmis

20180127_135204-01.jpeg

 Restorano panoramkė, čia pastebėjome Toyota kraujavimą

20180127_140834-01.jpeg

 Paskutiniai pakalės miškeliai iki Banjul

20180127_153244-01.jpeg

 Viešbučio palmė - Atostogos

20180127_191955-01.jpeg

 

 

Atsakyti

STAGE  #14 Banjul. FINISH

 

Viskas, mūsų smagi 10.000km odisėja trūkusi 17 dienų baigta. Liko keli nepabaigti darbai, dėl ko čia atvažiavome. Pirmas – kirsti finišo rampą ir atsiimti įveikto ralio diplomus, antra – parduoti automobilį, trečia – atiduoti labdarą, kurią vežėme, vietiniai mokyklai ir ketvirta – pailsėti 7 dienas Banjul. Ryte, viešbutyje prie automobilio prisirenka „šimtai“ vietinių, tikėdamiesi gauti grobį. Išdaliname miegmaišius, nebereikalingus rūbus, batus, brangesnius daiktus, tokius kaip palapinės (pirkos po 60eur) parduodame už 5 eur default_smile.png Kol vyksta derybos prie automobilio, aišku dingsta ir keli daiktai (įrankiai, Toyota kaladėlių komplektas), neįmanoma visko sužiūrėti, net vienas vietinis ateina apsirengęs su mūsų džemperiu, kuris buvo mašinos salone, lyg niekur nieko, dar bando derėtis, kad parduotumėm reples. Šituos dykaduonius skėrius greitai išvaikome ir nutarėme, kad vertingesnius likusius daiktus paaukosime mokyklai kartu su vežta labdara, o įrankius ir trispalvę perleisime Žilvinui. Važiuojame į finišą, atsiimame diplomus, surengtame aukcione bandome pardavinėti automobilį, bet vietiniai žinodami, kad pas visus ribotas laikas, labai nepuola pirkti, laukia paskutinės dienos, kada turėsi išskristi ir taip numuš kainą. Sutareme su Žilvinu, kad Toyotą perleisime jam. Po karštos dienos stadione, ant kepinančios saulės, visi nudegusiais kaklais ir veidais patraukėme į oficialią ralio organizatorių vakarinę uždarymo šventę. Sekančia dieną su Žilvinu sutarėme važiuoti į vietinę mokyklą. Didelis dėkui Žilvinui, kad surado vieną iš skurdžiausių mokyklų, kuriai tikrai reikia paramos ir penki lietuvių ekipažai nuvežėme labdarą būtent ten. Kažkaip nenorėjome duoti paramos oficialiai, organizatorių įstaigai, nes buvome girdėja apie visokius korumpuotus ir pinigų / labdarų plovimo atvėjus (kurie veliau pasitvirtino, nu nu nu organizatoriams default_smile.png ). Ir tikrai pasiilgėme teisingai. Net dabar ašaros kaupiasi akyse prisiminus Bakau regiono mokyklą ir tą vaikų džiaugsmą, toks nuoširdumas ir padėka dėl atvežtų smulkmenų, Lietuvoje mes kiekvienas per mėnesį daugiau išmetam į konteinerį, negu jie gauna per visus metus...

Po truputi pralekė savaitė, tai svečiuose pas Žilviną (dėkui už svetingumą), tai viešbutyje prie baseino, tai Gambijos rankdarbių turguje (kuriame viskas gaminama vietoje ir kainos ženkliai mažesnės negu kitose Afrikos šalyse). Laukite kelionės video. Iki.

p.s. Žilvinas 2018 metais, kai svečiavomės pas jį, turėjo planą - huliganą, 2020 metais nuvažiuoti iki PAR. Dėl laiko stokos ir biudžeto nesurinkimo, neturėjome galimybės prisijungti, ech... gaila. Bet Žilvinas su Kęstu (kolega kuris važiavo su Bison komanda), Vyčiu (bekelės, Dakar ir 4x4 specialistu), Marija, dviems ekipažais startavo. Šiuo metu jie jau Gambijoje, tvarkosi kitų šalių vizas ir judės link PAR. Jų nuotykius galite sekti facebook: Africa LT 2020

p.s.2. o mes su Afrika dar neatsisveikiname, turime 2021/2022 įdomių planų.

 

To be continued.... nebeleidžia dėti foto

 

 

Atsakyti

Viešbučio, kuriame praleidome 7 dienas, palūdimys

20180128_095241-01.jpeg

 Toyota  laukia savo eilės kirsti finišą

20180128_120246-01.jpeg

 FINIŠAVOM !!!

20180128_121513-01.jpeg

 Laimingi gavę diplomus, ta proga pasipuošėm Toyota maikutėm default_biggrin.png

20180128_123442-01.jpeg

 Vietinė POP grupė

20180128_123730-01.jpeg

 

 

Atsakyti