tai neatimt, perduot vaika kieme, kad i namus nesibrautu.
Būtent. Apeiti aštrius kampus ir neprovokuoti. Ir suprasti, kad ne dėl psicho tai darai, o dėl visų, svarbiausia savo VAIKŲ ramybės.
Žinai, kad penktadienis, vakare tarp 19-20 val. atvažiuos tėvas, maždaug prieš pusvalandį patikslinęs laiką žinute, kada vaikui išeiti į kiemą. Na ir išleidi laiku. Neprovokuoji ir nesielgi kitaip.
O dėl namų darbų? Na, jeigu jau žinai savo vaiką, kad nors ir penktokas, bet nestovint šalia nedarys - tai kam dar reikėjo eiti į tą pasimatymą su kažkokiu xxx. Reikia kitaip dėlioti prioritetus. Arba, jeigu nesvarbu, kad vaikas nedaro namų darbų, kol esi pasimatyme, tai gal jau nebesvarbu ir kad nedaro, kai tėvas laukia kieme. Kiek padarė, tiek.
Patarinėti jaučiuosi turinti teisę, nes pati esu pasirinkusi ramybę, o ne nuolatinį stresą ir ieškojimą kas teisesnis. Supratingumo galima tikėtis santuokoje. Vėliau manau tai būna tik labai retose išsituokusiose šeimose.