Turi būt buvusiam suprantami žodžiai. Ir aplamai, stebiuosi, kaip dabartiniam vyrui patinka tokios dramos, jei ateina buvęs vyras durų spardyt.
Šeimos ramybė turėtų būt svarbiausia, ir sūnus dar net ne paauglys..Kas bus vėliau.
Visa laime jo namie nebuvo. Jis kartą to mano ex čiut neprimušė jau.
Kaip tą ramybę padaryt?jei jis psichas? Net jei šikną jam laižysi.vistiek prisikabins.
Na Amadėja rašė, kad nedavė vaiko laiku (pataisys jeigu ne taip supratau). Tada jis tas duris spardyti. Jeigu ne dėl jo - tai dėl vaiko, reiktų neprovokuoti tokių konfliktų. Kam tas stresas vaikui. Ir prie to streso juk čia prisidėjo abu, ne tik tėvas, vet ir pati Amadėja.
Apversk situaciją kitaip. Sutarta 20 valandą atiduoti vaiką ir atiduodi. Ne tik reikia atiduoti, bet ir vaikui parodyti, kad mes laikomės susitarimų, tėtis atvažiavo ir vaiką pro duris. Mažiau sumaišties to penktoko galvoje. O ir duris nebūtų priežasties spardyti.
Bėda ir ta, kad vaiką pavertėt ryšininku. Emociškai labai sunku tokiu būti tarp dviejų konfliktuojančių tėvų. Jis nwturi rinktis kieno pusėje jam būti. Jis neturi nešti tau žinutės kas ką sakė. Taip turėjo būti nuo pradžių. Aišku, dabar jau sunku kitaip. Tai tapo įpročiu, kad jis grįžęs atpasakoja ką tėtis sakė apie mamą. To neturėtų būti. Išvis nežinau ką kalbėjo, ką valgė, ką veikė. Ten jų laikas ir reikalas. Nekontroliuodama jų pokalbių ir dienos veiklų, tuo pačiu siunčiu žinutę ir vaikui, kad ten ne mano daržas. Juk negali nurodinėti svetimuose namuose. Taip ir vaikui ramiau. Tuomet žino, kad bus taip ir ne kitaip. O dabar jis kokiu tikslu atpasakoja detaliai ką kas sakė, ką suvalgė, ką veikė... nereikia vaiko akyse kritikuoti jo tėčio, tada ir vaikas mažiau ieškos kabliukų. Tiesiog pasisvečiuos pora dienų per pusę mėnesio, o ne vykdys auditą tuose namuose.
Man klaust būdavo priežasčių, nes grįždavo žaibuodamas, o tas žinutes vaikui rašinėja kai vaikas pas mane. Ką jie ten kalba, tai aš neklausinėju, o psichologės kabinete pats pasakojo apie daužomas lėkštes ir pastovius rėkimus ant naujos šeimos narių. Ne mano su tėčiu konfliktus net akcentavo, nors sakė nepatinka, kad pykstamės.
Na Amadėja rašė, kad nedavė vaiko laiku (pataisys jeigu ne taip supratau). Tada jis tas duris spardyti. Jeigu ne dėl jo - tai dėl vaiko, reiktų neprovokuoti tokių konfliktų. Kam tas stresas vaikui. Ir prie to streso juk čia prisidėjo abu, ne tik tėvas, vet ir pati Amadėja.
Apversk situaciją kitaip. Sutarta 20 valandą atiduoti vaiką ir atiduodi. Ne tik reikia atiduoti, bet ir vaikui parodyti, kad mes laikomės susitarimų, tėtis atvažiavo ir vaiką pro duris. Mažiau sumaišties to penktoko galvoje. O ir duris nebūtų priežasties spardyti.
Nesutartas konkretus laikas. Jis parašė, kad atvažiuos 7, aš parašiau, kad luktertų, nes vaikas nd.nepadaręs, o pas tėvą nepadaro niekad. Vaikas pats šlrašė, kad nori pabaigt, nes po to nespėja. Parveža man jį 7ad 9-10 vakaro.
Pasiima visaip. Būna pasako 7, atvažiuoja 9. O šįkart užsidegė tą minutę.
Man rodos jau perdaug metų ir taip šokau 😃😃😃 Vaikas net psichologei aiškino, kad viskas turi pagal tėvą būt, nes kitaip tam rodos, kad jo negerbia.
Va irgi keista, kad psichologė atpasakoja ką vaikas sakė. Juk mamą išvaro už durų ir kalbasi tik vaikas ir psichologė.
Ar čia ne psichologė, o pats vaikas tau turi duoti ataskaitą, ką kalbėjo su psichologe?
