Papildyta:
Negi suni i Turkija emet?
Katės rišasi prie vietos, ne prie žmogaus. Ir žinoma labai nuo pačios katės dar daug kas priklauso. Bet, tarkim, maniškiai iš vis netoleruoja vietos pasikeitimo. Net išvežimas į sodybą yra vienam iš jų didžiausias stresas ir kančia. Apie svetimus asmenis tai atskira kalba.
Tenka prašyti draugų pagalbos. Yra kaip yra. Ir keliones yra pagrindinė priežastis kodel “šuniui - ne”.
Maniškės labai prisirišę ir prie vietos, ir prie manęs. Kaip šuniukai iš paskos.
Sausam irgi reikia žudyt gyvūnus:) tad niekaip čia. Plius geriausia šert raw etc, tad
Aš perėjau prie raw. Tai dar daugiau problemų, jei kažko prašyt pažiūrėt, nes šerti reikia 2 x kasdien. Nepaliksi keliom dienom, kaip sausiako. Prasmirs.
Taip, vietos pakeitimas kelia stresiuuko, viena mano katė tą pačią dieną jau ant mamos laipiojo, o kitai prireikė dviejų dienų
Mano sūnus jau beveik metai pas mane grįžęs, tai katės jį ėmė šiek tiek prisileist po poros mėnesių. Siamė dieną jau nusnadžia prisiglaudus prie jo, bet naktį išimtinai tik pas mane. Orientalė iki dabar nė karto pas jį nemiegojo nei dieną, nei naktį. Tik šukuojama leidžiasi, o šiaip iš rankų veržiasi lauk. Nebesislepia, bet išlaiko atstumą net tada, kai būnu išvykus ilgam. O nuo manęs nenulipa.
Tai aisku nerasysi, nes seri greiciausiai sausu. Ar zinai kad katei butinai reikia duot zalios mesos ar subproduktu?
O kadangi parasiau kokiu budu sausas ir is ko gaminamas - tyli, nes susipakavai.
Aga, priversk tu mano kates tuos subproduktus ėst, kad gera. Turbūt greičiau badu stips.
Priapžįsta tik kiaulieną ir tuną. Siamė jautieną dar pakramto atbulais dantim, vištos kulšį ar ėrienos gabaliuką paragauja, bet orientalė net prie bliūdo neprieina.