Taip, tai tiesa, taip daroma norint patenkinti mūsų apsirijimo poreikį. Bet... nemaža žemdirbystės dalis yra skiriama gyvulių maitinimui (įv grūdinės kultūros). Palyginimui - tam tikro dydžio laukas su kažkokia grūdine kultūra gali išmaitinti 500 žmonių arba porą jaučių, kuriuos valgys tik 50 žmonių. Galutiniam taške daugiau sočių lieka veganų. Skaičius pasirinkau atsitiktinius, nes nepamenu tikslių. Bet šioj vietoj vištiena yra mažiausiai "kenksminga" žemės resursų eikvotoja
Gyvulininkystė antra po transporto pagal kenksmingumą žemei bet, manau, po gyvulininkyste palenda ir žemdirbystė, nes skaičiuojama visa tarša nuo pat pradžios, o gyvuliai toli gražu ne žalia natūraliai augančia žolyte maitinasi dauguma.
Todėl esu tiek prieš pramoninę žemdirbystę, tiek prieš pramoninę gyvulininkystę.
Turėtų būti ūkiai kaip prieš šimtmetį, kur vykdoma sėjomaina pakaitom su ganyklomis, kur trąšos yra ganomų gyvulių mėšlas, o ne cheminės trąšos, herbicidai ir fungicidai ir tokiais apnuodytais augalais šeriami galvijai.
dėl etinės pusės: kai protėviai medžiodavo, tai gyvūnas iki atiduodamas galus, visai kitokios kokybės gyvenimą gyveno. mėgavosi džiunglėmis, saule, vandeniu. o dabar kas daroma, gyvūnų holokaustas. kas gimė, būna, kad net saulės nemato iki pat galo.
Čia absoliučiai sutinku. Bet etiškas elgesys su gyvūnais ir vegetarizmas/veganizmas nėra tapatu.
Dar, protėviai tiek judėdavo, turbūt 20val į parą, kad turbūt nebuvo nė vieno nutukėlio, (nebent gimusio su stipria negalia), visos kalorijos gražiai sudegdavo, o kūnai būdavo it nulieti.
Seniausiai įrodyta, kad ne fizinės veiklos stoka lemia nutukimą (tokiu atveju paštininkai būtų sveikiausi pasaulyje 
), o mūsų organizmo hormoninis atsakas į maistą. T.y. tunkama tada, kai valgomi angliavandeniai. Ir kuo daugiau bei dažniau jie valgomi, tuo labiau jų norima.
[attachment=269492:142355559_3975219309197711_3294003055910114388_n.jpg]
