QUOTE(Terezza @ 2021 02 01, 20:42)
Gimdžiau seniai. Vonioj gulėjau, dušu masažavausi, kamuolys buvo. Ir pozą rinktis galėjau. Tai man tie pasakojimai apie baisuiosius akušerius skamba kaip pasakėlės iš rūsio.
Kita vertus, aš nesu siusi-pusi, ir manęs garsesnis ar griežtesnis žodis anei kiek netrikdo. Greičiau juokas ima iš tų, kurios alpsta dėl smulkmenų. </p>
Na matai, cia viskas baisiai salygina. Sunus gime, dar sovietu laikais. Ant tos permainu ribos.
AS neziau, kaip diduma jusu, ka reiskia gimdyti, mano vaika sugavo ore, kaip sviedini. Mat iskarto, kai net nereikejo vandeni nuleido, skatinancius suleido, nes itariu miegoti norejo, o ta nakti as buvau vienintele, kuri realiai gimde. Jauna, kvaila, o ir artimuju salia nebuvo. Anuomet info saltini knygas, su ziburiu nerasi, interneto nebuvo, taigi, prisiklausiusi draugiu, savo ir ju mamyciu, tetuliu, sesycius ir t.t. gimdymo istoriju.
Palatoje dar trys gimdyves, kurios dar pagimdys tik ryte. Gulejau susiguzusi kamputyje, kentejau skausma, netrukdziau, manydama, kad kitiems daugiau rekia nei man. Nes girdejau, kad vienai darys sekcija, cia gi rimciau nei man. As gi kenteti dar galejau. Gerai, kad "kolege" pasake, kad tuoj gimdysiu, as kvailiuke net nezinojau. Ji pamate tiesiog kraujo klana po lova. Pakvieciau personala. Atejo tokia imitusi moteriske, pries tai apreke, kad trukdau, bet apziurejo, iskarto issivede i gimdykla. Gimdykloje, nusprende kad man nereikia kopeteliu, liepe kojom atsispirti i kita stala ir uzsliuogti ant reikiamo stalo, suprask, kojos ilgos, lengva, kaam tas koceias dar vezti. Guliu ir laukiu kas bus, o saremio bangos eina, mediku dar nera, bandau laikytis, cia daugiau suveike gyvuliskas instinktas, nei mano zinojimas, ka daryti... Tik jiems priejus, net aniem nesusivokus, kas kaip, isskrido tas mano vaikelis. Gerai kad sugavo. Placentos negimdziau, patys, rankiniu budu pasalino.
Gimdamas "isnese", tas mao turtelis, viska ka galejo, nuo vienos skyles iki kitos ir dar daugiau. Veliau gera valanda siuvo, negalvokit kad buvo suleista rimta nejautra, papurske kazka. Liepe pakenteti, ir siuvo. Pasakysiu malonumas neispasakytas, ypac kai siuvo klitorio vieta. Galiu drasiai teigti, buvau sulopyta, "tikro vyro svajone", is serijos neistampyta (juodas humoriukas). Tai isgirdau is lopiusio mane mediko.
Viduris nakties, skyrius miega. Nusprende iki ryto palikti mane saltoje (ziema) gimdykloje, ant kieto operacinio stalo, ten kur ir pagimdziau. Dekui kad keliais bent pledais uzdenge. Kokia ketvirta valanda girdziu, skambant telefona, ne kiek girdziu kiek supratau, kad skambina manieji, teiraujasi apie mane. Pati mieguistai seselei viska pasufleravau, kas gime, kada koks svoris.
Skauda, kunas visas nutirpes, salta, begalinis nuovargis. Galu gale sulaukiau ryto. Septinta valanda nuveze mane i palata, kur jau gulejo viena gimdyve. Neuzilgo atnese vaikus, o as neisgaliu nei atsikelti, nei ant ranku paimti. Dekui jai, kad padave man mano turteli.
VEliau, atejo palatos akusere-sesele, ar dar kas, vnz, rimta moteris, isakmiu tonu liepe butinai keltis, nedribsoti lovoje. Na ka, jei liepe keliuosi, juk zmones geriau zino, kaip turi buti. Moterys palatoje, pririso ranksluosti prie lovos kojugalio, paaiskino kaip geriau atsikelti, kur yra procedurinis. Na galvoju, tuo paciu nueisiu i tualeta, siek tiek susitvarkysiu. Tualetas radosi, skyriaus gale, vienas visam skyriui. Tiesybes delei ten buvo kelios kabinos. Pamenu, kad ejau, o atsipaipalojau guliu palatoje, lovoje. Po to karto, ta sesele manes nebeauklejo, isakmiu toniu liepe i procedurini ateiti tik kai ji pakvies. Taip islaike mane 10 dienu. Nepasakosiu kaip as tustinausi, sisiavau, cia jau kita istorija... Jokiu kateteriu anais laikais nebuvo, jokiu drenu, jokio specialaus maisto.
Sunu maciau, tik maitinimo metu. Naktimis pabusdavau kad vaikas verkia, jutau kad mano, o nueiti negaliu, draudziama. GAlvojau kad isprotesiu.
Atvaziavo vyras, suseme mus, atveze namo. MOtina stovejo tarp dury ir negalejo sulaikyti asaru. Dekui jai, isvaiksciojo mane, ant koju pastate. Iseinant is ligonines buvo mada paveiksluoti. Mano vyras sudraske nuotraukas, nes na nelabai as ten gerai atrodziau, kaip is Osvencimo, zmogysta su fanarais, suskeldejusiom lupom.
Taigi, Tereza, tas siusi pusi, nevisada atspindi esme.
Januyienė žurnalistikoj yra kaip Gražulis politikoj.
