Paklausai veganu - nesirgsit veganiskai maitinantis, nes mesa sukelia uzdegima.
Paleo - nesirgsit, nes nebus uzdegimo, o visos ligos nuo maisto.
Keto - ta pati dainele.
As panagrinesiu tai ka jus rasote. Kol kas neturiu nuomones, tik jau toks deja vu jausmas. 
Gali butu, kad as naturaliai keto maitinuosi, tik va beda, kad svoris mano per mazas.
Keto nėra būtinai mėsa. Ir vegetariškas variantas gali būti. T.y. čia esmė išmest angliavandenius, o energiją imti iš riebalų (savo ar gaunamų su maistu), o statybinę medžiagą iš baltymų. Tiek riebalai, tiek baltymai gali būti augaliniai. Tiek, kad vegetarams būtina dar vitaminus gerti, nes pvz. B12 galima gauti tik iš gyvulinių produktų. Cholesterolis būtinas tam, kad galėtume įsisavinti augalinius vitaminus. Vartojantiems gyvulinius produktus jokių papildų nereikia.
Dėl uždegimų. Masajai ar inuitai praktiškai neturi vėžio, diabeto, kraujagyslių ir širdies ligų. O va vegetariška Indija nuo to kenčia. Bet. Čia mitybos švarumas gali vaidint lemiamą vaidmenį. Nes va Okinawa salos gyventojai maitinasi vegetariškai, tačiau yra sveiki.
Iš savo patirties galiu pasakyti tiek: perėjus prie švarios keto mitybos dingo nuolatinis noras užkąsti ką nors saldaus, dingo galvos skausmai (paskaudendavo kartą-du per savaitę), plaukai nesireibaluoja ir neslenka, išsivalė oda, dingo čiurnų patinimas (o visą gyvenimą galvojau, kad toks jau mano sudėjimas), nebeskauda kelio sąnario (kankinausi su juo apie 30 metų), energijos niekada netrūko, bet dabar atroodo, kad kas papildomą motoriuką prikabino. Rytais nebūnu užtinus. Pilvas išpūstas nebūna. Pagerėjo uoslė ir koncentracija ir ...kantrybė. Galiu gerti raudoną vyną, nors anksčiau nuo pusės taurės galvą skaudėdavo tris dienas.Ir svoris nuvažiavo žemyn.
Neseniai dariausi kraujo tyrimą - absoliučiai idealus. Net vitamino D netrūksta. Trigliceridai ant pačios žemiausios ribos.
Kažkada jau maitinausi panašiai, tik neturėjau supratimo apie tai, kad tai buvo tap vadinama nešvari keto. T.y. nežiūrėjau į maiste naudojamus priedus ar riebalų kilmę - sojos aliejus buvo ok, nes svarbu buvo tik tai, kad tai riebalai.
Skirtumas didžiulis - su nešvaria keto buvo tik svorio pokyčiai, bet nieko daugiau.
Ai, nežinau, man atrodo, kad reikia atrasti sau tinkamą būdą...Iš kitos pusės, aš gal ir žinau, kad paleo man tinkamas labiau nei vegan, bet vis tik maistas man lieka ir malonumas, ne tik kaip benzino įsipylimas 2 kartus per dieną. Gal jei kokių labai rimtų sveikatos problemų būtų, tai ir mano požiūris greit pasikeistų, o kol kas tai tikrai stengiuosi žalių/apdorotų daržovių kiekis būtų didelis+baltymų, o va pvz atsisakyti kavos su "Sostinės" saldainiu po pusryčių man nesinori, toks visiškai kasdienis ritualas 
Kažkaip skaitydama, kad kai kurios valgot 2 kartus per dieną pagalvojau-o tai vakarais kokio vyno nebūna, jog norisi su kažkuo skaniu (alyvuogės, sūris ar dar kažkas)? Ar nesinori kokių naujų skonių paragauti? Arba į svečius einant/kelionėse (kurių dabar nėra, ok) galiausiai?
Sutinku, kad kuo mažiau angliavandenių maiste, tuo tas alkio jausmas vadinamas mažesnis, pajutau tą savo kailiu.
Aš valgau vakarais. Tai nė kiek nesikerta su pasisėdėjimu su draugais ką nors kramsnojant. Tik žiūriu, ką kramtau. Alyvuogės ir sūris yra keto, tai kapoju, net ausys linksta.
Terre, o jei gerti linu sėmenų užpilą? Užmušti alkio jausmą? Į kokosą žiūrint jau purto.
Alkio jausmą kažkuriam laikui užmuša bet kas. Bet jei nori užmušti ilgam ir neturėti insulino šuolio - vartok riebalus. Šaukštą sviesto ar kokio skanaus aliejaus nuryk. Lašinių gabaliuką sučiulpk. Tokiais atvejais aš deduosi svesto į kavą. Arba naminio sultinio puodelį išgeriu.
O tai, kas neriebu, sotumą duoda tik tol, kol plaukioja skrandyje, o iš karto po to vėl valgyt norisi.
