QUOTE(Terezza @ 2020 10 18, 15:56)
<p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author="Montekrista.back" data-cid="72721277" data-time="1603022367"><div><p> yra, mqtyt, tiesos, kad realybėj saugūs žmonės sexe nori balansuoti ant ribos</p></div></blockquote><p></p><p>Absoliučiai nesutinku. Kita vertus, kalbu tik už save.</p><p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author="mylimuke!" data-cid="72721274" data-time="1603022153"><div><p>Aišku, čia liga klastinga, gali kartotis, bet šiaip manau, kad tiek kūno, tiek psichikos gydymas veiksmingas yra tas, kai nebereikia pakartotinai ateit
</p></div></blockquote><p></p><p>Bėda ta, kad gydymas labai vienpusis - vaistai ir/arba psichoterapija, visiškai nekreipiant dėmesio į mitybą, kuri yra absoliučiai visų organizme (smegenyse taip pat) vykstančių procesų turbūt pagrindinis komponentas.</p><p>(Kaip tik neseniai labai įdomų psichiatrės pranešimą apie tai klausiau).</p>
Na taip, jau dabar vis garsiau pripažįstama, kad mityba kitoms gyvenimo sritims labai svarbi, psichinei sveikatai taip pat.
Dar svarbu ir miegas, ir šviežias oras, socializacija, veikla, mankšta. Tik šitos pagalbinės priemonės veiksmingesnės, jeigu atvejai nėra sunkūs. Bet didelė dalis žmonių dar labai stigmatizuoja šią sritį ir delsia kreiptis, o juk galėtų išvengt vaistų. Be to, dauguma nori kuo greičiau. Tik dėl psichoterapijos tai nesutikčiau, kad čia vienpusis dalykas kažkoks. Absoliučiai manau, kad kiekvienam ji būtų naudinga, tik ne kiekvienam gyvybiškai būtina.
Montekrista
Tai až?
Ar čia net man baisu būtų?