QUOTE(mylimuke! @ 2020 03 03, 10:26)
Dirbt is namu galeciau, jei butu atskiras darbo kambarys ar bent koks kampas, nes esu linkus veltis i pagundas
Kai dirbau uni, vis tiek vaziuodavau bent 2-3k savaitej padirbet ofise, man budavo efektyviau,be to kaip Aimeja megstu atskirti darbo/poilsio erdves,po darbu visiskai atsijungti.
Hmmm
Esi linkusi atidelioti? O sita pati darba dirbai ofise ir sekesi geriau ar cia visai nauja?
Hmmm.... kaip čia pasakius. Iš esmės taip, atidėlioti moku
Bet gyvenimas privertė išmokti to nedaryti, tai realiai aš neatidėlioju darbų arba bent jau stengiuosi to nedaryti. Realiai turbūt problema atskiros darbo erdvės nebuvimas (niekada nebuvo tam poreikio) ir taip pat turimas polinkis veltis į pagundas. Darbe jų mažiau
Namie tai visko yra - tai šuo atneša kamuoliuką pamėtyt, tai būtinai "reikia" kažką nueiti "patvarkyti", tai vaikai iš mokyklos grįžta ir nori pabendrauti, tai dar kažkas
O dar nervina tas darbo priemonių nepakankamumas (jau minėtas mažas ir tik vienas ekranas, kas apsunkina darbą su keliais dokumentais vienu metu pvz.), jei kažko reikia, kolegoms turiu skambinti arba rašyti, kas irgi užima daugiau laiko (iš karto neatrašo, neatsiliepia pvz.), tada atseit susinervinu ir einu ką nors kito daryti
Nu žodžiu, matyt reikia suimti save į rankas, nes deja bet teks kurį laiką šitaip dirbt dar
Po savaitės išprotėsiu jaučiu
QUOTE(Montekrista.back @ 2020 03 03, 10:28)
Darbus galima iir vakarop
O jei rimtai, tai l priklauso nuo krūvio, plius, kiti dirbdami darbuose dar ne tiek prarūko ir pan
Žinau, bet aš vakare nenoriu dirbti
Dieną nesidirba, vakare nervinuos, kad nepadariau kiek galėjau dieną
Užburtas ratas.