Pakeliuj dar sustojam suvenyrų turguj. Sužavėjo mediniai, tarsi ažūrinia nėriniai išskaptuoti indai vaisiams. Deja, jie dideli, o lagaminas mažas.... Tai pasitenkinu raganosio figūrėle.
O čia šiaip gražu (viduje yra valgomos sėklos, bet jos mažytės, išlukštenti darbo daug, todėl tuo užsiima tik paukščiai):
Judam tolyn.
Pakelėj nustriuoksi kažkuri iš mažųjų antilopių.
Gidas sustoja, išlipa ir priskina mums štai tokį glėbį žalumos:
Šito augalo lapai vietinių yra vartojami stengiantis suaktyvinti jusles. Juos kramto medžiotojai (ryja išsiskyrusias sultis, o sukramtytus lapus išspjauna) - paaštrėja uoslė, klausa ir rega. Taip pat vyrai labai mėgsta jais vaišinti savo moteris prieš nakties malonumus.
Priartėjam prie kaimelio:
Pirmieji mus sutinka visokiausias jaunimas:
Ir net pademonstruoja, kaip nagiukus galąsti moka 
Žmonių jaunimas mus stebi iš šiek tiek atokiau, bet lygiai taip pat smalsiai.
Na ir augalijos jaunimo čia esama 
Granito kalvomis traukiam link urvų.
Esam prižiūrimi, kad nepaklystume.
Susėdę grožimės panorama ir klausom gido pasakojimo apie bušmenus.
o kaip juos ten sužymi? nes matau ausyje yra.
foto ir reportažas kaip visad 
Ačiū
Sužymi užmigdę. Trackerius sudeda, sveria, matuoja, pjauna ragus. Gydo, jei serga. Ten daugybė žmonių dirba.
Kaip rašo žurnalas "Science", bušmenai, gyvenantys teritorijoje tarp Namibijos ir Angolos, yra seniausi dabartinio žmonių tipo atstovai Žemėje.
Tai klajokliai medžiotojai-rinkėjai. Jie buvo plačiai paplitę pietinėje Afrikos dalyje, tačiau jų gyvenamoji teritorija smarkiai sumažėjo dėl svetimšalių invazijos. Mūsų laikais jų belikę vos 55,000, o vien iš medžioklės ir vaisių/uogų rinkimo gyvena vos 2000.
Jie tiki, kad netinkamai besinaudodami gamtos teikiamomis gėrybėmis jie užsitrauks Aukščiausiojo rūstybę, todėl surenka ir medžioja tik tiek maisto, kiek yra būtina gyvybei palaikyti. Vienoje vietoje jie neapsistoja ilgiau, nei 10 dienų, nes mano, kad ilgesnis pasilikimas lemtų aplinkos pokyčius.
Bušmenai yra susibūrę į giminiškas grupes, (daugiausiai pagal tėvo liniją, siejamą su bendru vyriškos lyties protėviu). Kiekviena grupė turi savo vadą, kuris šią poziciją paveldėjo iš savo tėvo. Paprastai tai būna vyriausiasis sūnus. Iš vado tikimasi, kad jis planuos grupės judėjimą iš vienos vietos į kitą. Jis nusprendžia, kada tinkamiausias metas rinkti derlių iš veldkos – vietovių, kuriose auga daugybė maistui tinkamų įvairių laukinių augalų. Be to, jis atsakingas už laikinai nuo pagrindinės grupės atsiskyrusių grupių judėjimo kryptis.
Vadas vadinamas grupės teritorijos „savininku", o tai reiškia, kad jis yra atsakingas už bendruomenės resursus ir jų apsaugą. Judant grupei, ją veda ir vietą naujai stovyklai išrenka vadas, jis pirmas išsirenka ir vietą savo trobelei. Kita vertus, vadas pats gabena savo mantą ir yra toks pat liesas kaip ir visi kiti. Vadas, jei jo veikla yra pakankamai veiksminga, gali turėti reikšmingą balsą sprendžiant ginčus, bet jis tikrai nėra teisėjas. Medžioklių organizavimas, prekybinės kelionės, įrankių ir kitų daiktų gamyba, vedybiniai sandėriai ir dovanų davimas yra kiekvienos atskiros šeimos reikalas ir vadas į tai nesikiša.
Bušmenų bendruomenėje atsiranda ir kiti lyderiai, ypač jei vadas yra dar jaunas ar jau per senas. Tokiu atveju iš grupės pasirenkamas kitas vadovas. Jam, žinoma, trūksta vadui priskiriamo legalios valdžios statuso ir jis nesulaukia tiek šlovės.
Dar yra gydytojas, kurio vienintelis vaidmuo yra gydyti, negaunant už tai jokių ypatingų privilegijų. Pas bušmenus nėra burtininkų ir raganų. Bušmenų visuomenėje dominuoja vyrai. Šis faktas dalinai pateisinamas jų išskirtine jėga ir prestižiniu medžiotojų, aprūpinančių bendruomenę mėsa, vaidmeniu, nepaisant to, kad moterų surinkti augalai sudaro didžiąją maisto dalį.
Nusižengimai bendruomeninėms taisyklėms sprendžiami ilgomis diskusijomis. Kartais nukentėjęs žmogus gali siekti smurtinio keršto, bet paprastai to daryti neleidžiama. Nors šios visuomenės pateisina kai kurių piktadarių nužudymą, tai gali sukelti prievartos bangą, todėl bušmenai stengiasi to išvengti bet kokia kaina.
Matobo Nacionalinio Parko granito uolų urvuose galima rasti didžiausią piešinių ant uolų koncentraciją pietinėje Afrikoje. Jiems daugiau, nei 13,000 metų.
Neįtikėtinai puikus gidas Ian Harmer is African Wanderer Safaris mano, jog tie piešiniai yra ne kas kita, o Akmens Amžiaus meniu, nurodantis, kur ir kokius gyvūnus galima sumedžioti.
