Bet akių rodyt nenori. Atsuka užpakalį ir eina tolyn.
Užtat raganosio uodegą galima apžiūrėti gerai.
Stengiamės juos aplenkti ir užeiti iš priekio. Beveik pavyksta.
Matau akytę!!!!!!!
Va, gražuolis mano 
. Jaunas patinas.
Mus skiria kokie 5-6 metrai krūmynų.
Čia ir mama su jaunikliu
Leliukui ragiukas dar tik vos prasikalęs.
Kelias minutes pasisukioję aplink raganosiai apsisuka ir nueina. Nesudominom mes jų tiek, kad pabendraut užsimanytų 
Gidas visus juos pažįsta iš veidų, žino vardus, amžių, svorį ir giminystės ryšius.
Grįžtam į automobilį ir važiuojam pietauti.
Pietaujam pavėsinėj, parko vidury.
Papietavę važiuojam toliau. Dabar jau apžiūrėti urvų su piešiniais. Kelias pakankamai tolimas, oras puikus, tai mes vis pasikeisdami važiuojam taip vadinamoje scouting kėdėje, pritvirtintoje tiesiai ant kapoto. Įdomus toks jausmas. Tarsi kabi ore virš kelio.
