XXVI-oji diena. Gruodžio 25-a
Vakar į Ai Ais stovyklavietę atvykom jau sutemus, statėmės palapines, turškėmės puikiuose erdviuose dušuose, po to mirkom karštųjų versmių baseine. Ir nematėm, kad esam apsupti kalnų.
Šiandien rytas tingus ir lėtas, išvykti neskubam, todėl galima šiek tiek pasidairyt.
Dar iš vakaro buvom perspėti aklinai užsegti palapines ir nepalikti jokių daiktų lauke, nes čia siaučia babuinai. Bet taip jų ir nepamatėm. Matyt kažkur kitur žmonių turtą niokojo.
Po lengvų pusryčių va taip kalėdiškai pasipuošę važiuojam į kitą - Felix Unite - stovyklavietę ant Oranžinės upės, skiriančios Namibiją ir Pietų Afriką, kranto. Atstumas 179km.
Artėjant prie Pietų Afrikos jau ir vynuogynai prasideda.
Įsikuriam čia dviems naktims. Pasistatę palapines ruošiam Kalėdinį brunch'ą. Mano ruoštos įdarytos džiovintos slyvos sulaukė didžiulio pasisekimo.
Po brunch'o iki pat Kalėdinės vakarienės čia pat esančiame restorane gulinėjam prie baseino ir naikinam bare sukauptas šampano atsargas.
Kitoje Oranžinės upės pusėje jau Pietų Afrika.
Tik kad upės spalva visai ne oranžinė.... Tiesiog ji pavadinta Nyderlandų dinastijos Oranje-Nassau vardu.
Upės ilgis 1860km, baseino plotas 1020000km2. Ji išteka iš Lesote esančių Drakeno kalnų, įteka į Atlanto vandenyną.
Upės žemupyje randama deimantų.
Čia mūsų Kalėdų vakarienės restoranas (vakarienė buvo puiki).
