Kol žmonių nesimato, kopos atrodo ne tokios jau ir didelės, ar ne?
XXV-oji diena. Gruodžio 24-a
Po dienos smėlynuose miegot kritau kaip negyva. Dabar net neatsimenu, kokia vakarienė buvo.
O ir keliamės žiauriai anksti, dar tamsoj. Tik kavos verdamės, ir ją geriam jau važiuodami. Ima brėkšti. Turim pasiekti aukščiausią kopą - Nr. 45, užsilipti ant jos, ir ten sutikti saulėtekį.
Kopiam. Sunku. Kojos klimpsta. Bet nors smėlis nekarštas.
Aušta nauja diena.
