Apie 15:30 pasiekiam Zim stovyklavietę. Teturim gerą pusvalandį iki ekskursijos į Didžiosios Zimbabvęs griuvėsius pradžios, todėl skubiai statom palapines, kad to netektų daryti grįžus tamsoj.
Pasistatę palapines aptinkam, kad stovyklavietėje nėra vandens 
Gidas nusprendžia važiuoti ieškoti, kur kitur apsistoti galėtume, o mus perduoda ekskursijos vadovo globon.
Karšta bezbožnai. Tai judam pamažu, iš vieno šešėlio į kitą. 
Po ekskursijos kopsim į štai šitą kalną pasigrožėti saulėlydžiu.
Vietinia mokiniai taip pat į ekskursiją traukia.
Didžiosios Zimbabvės griuvėsiai šalies pietryčiuose - buvusi Zimbabvės Karalystės geležies amžiaus sostinė - tai svarbiausias į pietus nuo Sacharos esantis Afrikos istorinis ir archeologinis objektas, 1986-aisiais įtrauktas į UNESCO Pasaulio Paveldo sąrašą.
Didžiąją Zimbavę XI-ame a. įkūrė (Šona) Shona civilizacijos atstovai, užsiėmę prekyba su Svahili, Arabijos ir Indijos prekeiviais. Klestėjimo piką Didžioji Zimbabvę pasiekė XIV-ame a. Tuo metu jos teritorija užėmė 722ha plotą, kuriame, kaip spėjama, gyveno apie 18 000 gyventojų.
Didžiojoje Zimbabvėje rezidavo karalystės valdovas, miestą supo masyvios sienos.
XV-ame a. Didžiąją Zimbabvę ištiko nuosmūkis, kurio priežastys iki dabar nėra žinomos. Galbūt ėmė trūkti gyvybiškai svarbių gamtinių išteklių ir 1450-aisiais iš Didžiosios Zimbabvės buvo persikelta į Khami teritoriją.
Kai 1505-aisiais į vietovę atvyko Portugalijos kolonistai ieškoti mitinio Aukso miesto, Didžioji Zimbabvė jau buvo visiškai apleista, tačiau dalis statinių yra išlikę iki pat šių dienų. Jie pastatyti taip pat, kaip ir Machu Piccu ar Cusco - tūkstančiai akmenų be jokios rišamosios medžiagos sukrauti vienas ant kito taip, kad sienose nėra jokių tarpų.
Didžiosios Zimbabvės pavadinimas yra Shona kilmės, tačiau jo etimologija neaiški. Galimi variantai: "didieji akmenų namai", "garbinimo namai", "mirusiųjų namai".
Pietų Rodezijai paskelbus nepriklausomybę, naujoji valstybė pavadinta Zimbabvės vardu.
Pats svarbiausias miesto statinys - Didysis Užtvaras - 11m aukščio ir 250m ilgio siena.
Aplink Didįjį Užtvarą esančios archeologinės liekanos išskiriamos į "kalvų kompleksą" ir "slėnio kompleksą". Manoma, kad šie kompleksai išaugo palaipsniui: XIIa. valdovo rūmai perkelti iš "kalvų komplekso" į "Didįjį Užtvarą", o XVIa. - į "slėnio kompleksą".
Čia pat esančiame muziejuje eksponuojami ant miesto sienų išraižyti 8 Zimbabvės paukščių egzemplioriai, taip pat skalūno figūrėlės, keramokos, geležies, dramblio kaulo dirbiniai, auksinia papuošalai, bronziniai ietgaliai ir vario liejiniai.
Muziejus ypatingas dar ir tuo, kad jame nėra elektros, o tai reiškia, nėra ir apšvietimo. Ekspoziciją apžiūrėjom pasišviesdami telefonų prožektoriais.
Pasivaikščioję po griuvėsius traukiam š čia pat esantį Shona genties kaimelį. Čia tokios a la mini Rumšiškės - niekas negyvena, tik rodoma turistams.
Na ir žinoma, suvenyrų pardavėjai čia pat.
