Prieš darydama šitą nuotrauką sakiau, kad pas mus toks tamsus dangus būna prieš audrą.
Saulės nebeliko. Ir tolumoje ėmė žaibuoti.
Vos pasikeliam į laivą ir imam dengti stalą, kai pradeda lyti. Iš pradžių keli lašai, o po kelių minučių įsišėlsta tikra tropinė audra. Stiprus vėjas, todėl lietus krenta įstrižai, taigi, į laivo vidų. Iš pradžių renkam skraidančias pagalvėles ir staltieses, paskui jau gaudom ir kėdes.
Langų nėra. Vietoj langų tokia nei tai cerata, nei tai brezentas suvyniotas į ritinį virš lango. Puolam dangstyt visas angas, nes tuoj išneš ne tik vakarienę, bet ir mus pačius su visomis lovomis. 
Aplinkui švilpia vėjas, plaka langų uždangalus, griaudžia ir žaibuoja, laivas siūbuoja. Vakarieniaujam žvakių šviesoj, ir tas prilaikom, kad neišvirstų.
Audra nurimo taip pat staiga, kaip ir prasidėjo. Pasirodė mėnulis ir labai gražiai apšvietė ramutėliam vandeny atsispindinčius debesis.
III-oji diena. Gruodžio 2-a.
Pusryčiaujam denyje, po pusryčių maudomės narve ir pamažu judam link kranto, kur mūsų laukia vairuotojas su visu namu ant ratų. Plaukiam geras 4 valandas, veikti per daug nėra ką, tai gulinėjam, skaitom, deginamės, pakuojamės.
Parplaukiam į uostą.
Čia mūsų kapitonas.
O čia mūsų kokas, kažkaip sugebėjęs iškristi iš plausto. Vejasi nebevairuojamą transporto priemonę veikiančiu varikliu.
Gerai, kad nevairuojamas plaustas tiesiog įsiremia į ten stovintį laivą ir sustoja.
Valio, kokas išgelbėtas
O čia koko gelbėjimo operaciją stebėjusi publika
Sugrįžusių į namą ant ratų mūsų laukia staigmena. Buvo babuinų antpuolis (nuotraukoj žemiau matosi, kad langai ne įstiklinti, o tik užleisti brezentu, uždaromu užtrauktukais, kuriuos beždžionės yra įgudę atsidaryti), taigi, visur purvas, šiukšlės ir betvarkė. Visi šaldytuve buvę užkandžiai - jogurtai, šokoladas, riešutai, sausainiai ir pan. išvogti ir čia pat suvartoti, likučiai išlaistyti, pritrupinti ir išterlioti. Tiesiog smagumėlis
Taigi, pirmiausiai kuopiam transporto priemonę, plaunam viską dezinfekuojančiom priemonėm, tik tada susikraunam daiktus ir leidžiamės į kelią.
Jau popietė, o šiandien dar turim įveikti 249km atstumą iki Chinoyi stovyklavietės. Pakeliui esančiam miestelyje sustojam papildyti maisto atsargų. Šitų gal babuinai neišvogs?
Parduotuvėse produktų pasirinkimas labai skurdus. Perkamės kas vandens/gaiviųjų gėrimų, kas vyno ar alaus. Pagraužtukų ilgam keliui ir karšto maisto išsinešimui.
Truputis pakelės vaizdų:
Į stovyklavietę atvykstam jau sutemus, statomės palapines (pats bjauriausias dalykas visoj kelionėj ir buvo tas palapinės pastatymas/išardymas ir supakavimas į maišus. Nagai nulaužyti, nuospaudos ant pirštų pritrintos.).
Grupė išskirstyta į keturias komandas: vieni gamina vakarienę, kiti plauna indus po jos, tretieji valo namą ant ratų, o ketvirtai komandai išeiginė. Ir taip kasdien keičiamės.
Stovyklavietėse įrengti dušai ir wc, tai keliaujam ne visiškai be civilizacijos.
IV-oji diena. Gruodžio 3-a.
Keliamės ir pusryčiaujam anksti. 7:30 jau pajudam iš vietos. Šiandien važiuojam 440km iki Zim stovyklavietės, ten įsikursim ir keliausim apžiūrėti Didžiosios Zimbabvės griuvėsių bei lankysimės Shona genties kaimelyje.
Rytas Zimbabvės miestelyje:
