Krante verda gyvenimas.
Čia mūsų stovyklos pagal rangą vyriausias gidas. Jo tėvas buvo pats tikriausias bušmenas, taip pat dirbęs su turistais.
Susėdam į automobilį. Veidrodėlis suskaldomas ir tuoj pat taisomas afrikietišku būdu:
Bus gerai.
Grįžtam prie savo tvirtovės ant ratų. Susitatom palapines, pasiturškiam baseine, papietaujam ir važiuojam paskraidyti virš Okavango Deltos.
Manau oro uoste praeinam pačią tikriausią patikrą, butelius su vandeniu atima. Bet prie lėktuvo juos grąžina. 
Pilotas pirmiausia supažindina su maršrutu.
Paskui mus 5 sugrųda į va šitą žaisliuką:
Kylam.
Vaikystėj/ankstyvoj paauglystėj labai daug skaičiau Horizontų serijos knygų apie Afriką ir jos nacionalinius parkus, apie tą pačią Okavango Deltą. O dabar va matau ją iš viršaus 
Ne taip žalia ir šlapia, kaip kad turėtų būti. Trečius metus besitęsianti sausra padarė savo. Krito daugybė gyvūnų. Ir prognozuojama, kad bus dar blogiau...
Čia matosi būrelis impalų:
Va ir mūsų stovyklavietė. Viršuj dešiniau, tam medžių guote už termityno.
Labai aiškiai matosi, kaip stipriai nusekęs vanduo.
Keturi suaugę drambliai ir vienas vaikiukas:
Du raganosiai prie beveik išdžiūvusios balos:
Čia du suaugę drambliai ir vienas mažylis ateina atsigerti:
Čia raganosis lyg... O gal begemotas? Man panašiau į raganosį.
O čia tikrai dramblys:
