XV-oji diena. Gruodžio 14-a.
Vėl ankstyvas rytas ir pasivaikščiojimas prieš pusryčius.
Prieš išeidami budinamės kava, kuriai vandenį semia čia pat iš balos (mat mūsų buteliais atsivežtas netikėtai pasibaigė). Kavos skonis nesiskiria, niekas po to nesuserga.
Ir mėnulis dar nesuspėjo pasislėpti.
Aptinkam naktiniam pasivaikščiojime užtrukusį begemotą.
Jis už kelių šimtų metrų, vėjas pučia į mus, tai nei mato mūsų, nei girdi.
Čia pasidarbavo drambliukai.
Drambliai dažnai nulaužo medžių šakas/viršūnes, kad žemesni gyvūnai galėtų maitintis.
Šis rytas nebuvo turtingas gyvūnais, o ir laiko mažai turim, todėl traukiam atgal.
https://www.youtube....h?v=Zq2YUgiW8bs
Pusryčiaujam ir pakuojamės. Grįšim atgal į civilizaciją.
Surenkam viską iki mažiausios šiukšlelės (net wc panaudotą popierių nešėm į šiukšlių maišą, kurį išsivežam su savim), visai kaip bušmenai - mūsų buvimas neturi daryti jokios įtakos aplinkai.
Taip plovėm ir džiovinom indus:
Gidas pozuoja:
Dar nulekiu pykštelėti atsisveikinti atėjusių buivolų (dieną jie gerokai kuklesni. Naktim prisiartindavo labiau).
Tiesa, ryte vienas vaikinas pasakojo apie savo rytinį apsilankymą WC: vos aušo. Ateinu, apsidairau. Tylu, ramu, visi miega, svirpliai svirpia. Paleidžiu srovę. Už kelių metrų iš už krūmų išnyra buivolo galva. Šalia antra. Ir tuoj pat trečia. Jie žiūri į mane, aš į juos. Tokia.... slidi situacija. Nei bėgt, nei rėkt, nei, tuo labiau, į medį lipt. Sako imu atatupstas trauktis atgal. Laaaaaaabai pamažu. Visa laimė, kad buivolai neseka.
Palapinės supakuotos ir sukrautos į mokoro.
O čia keleiviams vietos paruoštos.
Čia pat ir begemotai. Gerai, kad nesugalvoja mūsų pulti.
Vietinis jaunimas plaukiojančioj salelėj:
