Grįžtam į viešbutį. Dauguma eina ilsėtis, tik mes dviese su mergaite iš Kanados dar turim suplanuotos veiklos. Na ir dar viena mergina pasišauna važiuoti su mumis tiesiog pažiūrėti.
Pirmoji Linda. Ji pasirinkus flying fox - tuo nuotraukoje šiek tiek matomu lynu ji sėdėdama pralėks virš skardžio:
Va, jau grįžta atgal, patenkimnta visa ir šviečianti šypsena:
Mano eilė. Kol mane kiša į visas virves/apkaustus/spynas ar dar ten ką, jos abidvi iš manęs tyčiojasi gąsdindamos. bet aš nepasiduodu. Esu tvirtai pasiryžus šokti žemyn nuo 110m skardžio, ir visus 100 metrų kristi laisvuoju kritimu. Mano pasirinkimas vadinasi Gorge Swing.
Einu iki pat šito tiltelio krašto.
Sekmingai pasikrovus adrenalino prieš važiuodama atgal dar užsuku į vakar vakare bei šiandien ryte lankytą terasą dar kartą (jau paskutinį) pasigrožėti vaizdu.
Kairėj pusėj matosi mūsų pasiadrenalinimo vieta. Buvom akcija atrakcija restorano klientams 
Dangus vėl apsiniaukė, kol grįžom į viešbutį ėmė žaibuot ir įsilijo. Taip ir likau po Viktorijos kriokliais nepasivaikščiojus.
Ką gi, tai ženklas, kad aš čia dar sugrįšiu.
X-oji diena. Gruodžio 9-a.
Šiandien nuo pat ryto daug pasikeitimų. Atsisveikinam su pirmos kelionės dalies vadovu bei vairuotoju ir susitinkam su naujais. Ankstesnysis ekipažas toliau, t.y. į Botsvaną negali važiuoti dėl to, kad neturi ten galiojančių darbo leidimų, o ir tvirtovė ant ratų turi atitikti kitokius reikalavimus.
Kitas pasikeitimas - pora merginų grupę palieka, vietoj jų prisijungia 5 nauji keliautojai. Pora iš Amerikos, du vaikinai (pusbroliai) iš UK ir mergina iš Olandijos.
Išvažiuojam pakankamai vėlai, nes skubėti nėra kur. Bendra distancija 87km. Kertam Zimbabvės-Botsvanos sieną ir apsistojam Kasane, Thebe stovyklavietėj ant Chobe upės kranto.
Pasiteirauju kambario kainos - 122USD vienam žmogui dviviečiam kambary. Dviems žmonėms ir kaina dviguba. Ačiū, miegosiu palapinėj .
Stovyklavietė įrengta puikiai, dušai su tikrai karštu vandeniu ir ne vos varvantys, o su srove kaip reikalas, daug wc, skalbyklos, džiovyklos skalbiniams. Ir baseinas, kur praleidžiam daug laiko.
Pavakary nelabai yra ką veikti, tai slankioju aplinkui:
Čia yra ir daugiau sttovyklautojų, keliaujančių individualiai.
Atsisveikinam galutinai su senąja tvirtove ant ratų.
Ir kraustomės š šitą, jau su stikliniais langais:
O priekiniai stiklai dar uždengti grotomis:
Stovykla aptverta elektrine tora, tai nelabai kur ir bepasivaikščiosi.
Visą naktį girdėjau begemotų kriuksėjimą, tai ta elektrinė tvora, manau, labai vietoj.
XI-oji diena. Gruodžio 10-a.
Rytas labai ankstyvas. Keliamės dar prieš aušrą, pusryčiaujam ir važiuojam į safarį Kasane Forest Rezervate.
Važiuojant kelią kertą didelis būrys babuinų. Viena patelė velka vaikiuką už uodegos. Nemalonus vaizdas... Vairuotojas/gidas aiškina, kad tas mažylis jau miręs, greičiausiai buvo nutrenktas mašinos. Mamos tokių nepalieka, bando gaivinti, dar kelias dienas nešiojasi su savim, vis meta sau ant nugaros, kad, kaip ir vis mažyliai, jis įsikibtų ir tvirtai laikytųsi, deja, jie slysta žemyn... Tik po kelių parų mamos praranda viltį ir pasiduoda....
Stengiuosi pamiršti matytą vaizdą ir grožiuosi tuo, ką matau aplink.
Pirmiausiai aptinkam impalas.
Kokios man jos fainos 
Ir jų čia labai daug.
O štai ir marabu būriuojasi.
