Taksi mūsų jau laukia. Važiuojam iki sienos.
Va ir su tokiais dokumentais žmonės sieną pereina:
Tuo pačiu keliu grįžtam atgal:
Kaip gi neužsukti į turgų?
P.s. tai pats pigiausias suvenyrų turgus per visą kelionę.
Su manim namo keliauja šita psichodelinė žirafa:
14h turėjau suplanuotos veiklos, deja, lyja. Todėl perkeliu viską rytdienai.
Vakarop, kai vartai į Viktorijos krioklių parką jau uždaryti, lietus nurimsta, todėl einam vakarieniauti į ką tik atsidariusį restoraną su puikiu vaizdu. (https://www.thelookoutcafe.com/)
Valgiau kudu kepsnį. Nesužavėjo. Nesakau, kad kudu mėsa neskani, tiesiog buvo perkepta.
XI-oji diena. Gruodžio 8-a.
Dar viena aktyvi diena. Po pusryčių mus surenka va į šitas vežėčias.
Šiandien dienotvarkėj whitewater rafting Zambezi upe. Esu tai jau bandžius Kosta Rikoj. Tada man pritrūko ekstrymo. Labai tikiuosi, kad čia jo bus daugiau.
Kavai ir instruktažui mus atveža į tą patį restoraną, kur vakar vakarieniavom.
Deja, susiklostė taip, kad likom be video. Todėl įdedu su ta pačia kompanija ir toj pačioj vietoj plaukusios merginos video.
Buvo labai smagu ir panašu į video, tik tiek, kad mes nė karto neapvirtom. Va tik mūsų vadovas vieną kartą iš valties išlėkė, nors būtent prieš tą sūkurį sakė, kad čia iškrenta praktiškai visi, išskyrus vadovus. Prisikalbėjo 
.
Bet vėlgi, mūsų valtyje buvo vos viena plaukianti pirmą kartą, visi kiti šitam reikale jau patyrę, todėl išpurtyt mus nebuvo taip jau paprasta.
Pats sunkiausias dalykas buvo labai stačiu skardžiu užkopti atgal į viršų. Kiek daugiau nei 1km stačiai į viršų. Vietomis akmenyse išmnušti laiptukai, vietomis tiesiog smėlėtas takelis sutvirtintas medžių šakomis. O dar turėjom viršun užnešti irklus, šalmus ir liemenes. Jau ir taip pavargę kaip šunys buvom, o tas kopimas aukšyn visiškai pribaigė.
Kaip ten bebūtų, viršų kažkaip pasiekėm, o ten mūsų laukė šalti gėrimai ir kuo puikiausi karšti pietūs.
Gaivinamės:
Ir pietaujam:
O čia vienas iš padėjėjų nusprendė papozuot
