VIII-oji diena. Gruodžio 7-a.
Šios dienos planas: iš pat ryto einam pasimirkyti į Zambijos pusėj esantį Velnio baseiną (Devils pool), grįžtam atgal, apturim truputį ekstremalių užsiėmimų, o po jų einam pasivaikščioti palei kriokius.
Vėlgi, iki sienos einam pėsčiomis.
Rytas pakankamai ankstyvas, vietoj turim būti 9:00, tai iš hostelio išeinam keliolika minučių po 7.
Pakeliui esantis suvenyrų turgus dar pustuštis.
Sieną kertam greitai ir sklandžiai. Beje, čia man norisi pabrėžti, kad vykstant į Zambiją ir Zimbabvę galima darytis vieną vizą. Toks dokumentas vadinamas Kaza Univisa, jį galima užsisakyti štai čia: https://www.zambiaim...3-728316d1-a289
Pateikus dokumentus vizą gavau po pusantros paros. Ir niekur nereikėjo eiti. Atvykus į Zambiją šitą išspausdintą dokumentą iš manęs paėmė, o vietoj jo į pasą įkalė antspaudą. Sutaupiau tikrai nemažai pinigų ir laiko, nes kelionės metu šią sieną kirtom tris kartus.
Sutinkam ir afrikinių karpočių šeimynėlę 
Kairėj Zambija, dešinėj Zimbabvė:
O jau vaizdai nuo tilto..... 
Va ir vaivorykštė 
Perėję tiltą ieškom taksi. Čia pėsčiomis eiti negalima. Taksistai siūlosi vienas per kitą. Imam tą, kuris žada nuvežti per 5 minutes, kaip gidas ir yra įspėjęs, nes yra ir tokių, kurie aiškina, kad mums reikės važiuoti 45 minutes, mol gi anksčiau žmonės važiuodavo kitur. Kai paklausiam, ar Velnio baseiną į kitą vietą perkėlė, žiūri į akis ir net nemirksi. Bet tyli.
Atvažiuojam į vietą, sutariam su taksistu laiką, kada atvažiuos mūsų paimt, o patys sėdam į plaukiančią transporto priemonę ir keliamės į kitą krantą.
Dangus niaukstosi. Kad tik nepradėtų lyt...
Vanduo lygutėlis. Net nepagalvotum, kad už kelių šimtų metrų jis iš didžiulio aukščio krenta žemyn.
Ten toliau, kur kyla rūkelis, jau garmėtume žemyn net apsidairyt nespėję.
Va, kaip fainai mus sutinka:
O čia WC su vaizdu. Apeini iš kitos pusės, durų nėra, bet užtat prieš akis kriokliai 
Va, kokia gražuma (dešinėj pusėj matosi grupelė žmonių, jau lipančių į Velnio baseiną).
Krentantis vanduo tiesiog riaumoja, į akis purškia lyg duše būtume.
Ana grupė grįžta, mes einam maudytis. Tenka eiti per akmenis, per kuriuos teka stipri srovė. Čia yra virvės įsikibti, todėl viskas saugu. Paskutinį gabaliuką reikia praplaukti ta kryptim, kur nurodo asistentai - taip srovė padeda patekti būtent ten, kur reikia. Po vieną perplaukiam pas Velnią, kiti tuo tarpu plūduriuoja saugiam užutekyje. Kol laikiam savo eilės, dar ir nemokamą pedikiūrą gaunam - žuvytės rupšnoja kulnis. Jausmas toks įdomus, ypač kai į sėdimąją segteli. neskauda anei kiek, bet labai netikėta, tai šokinėjam ir spygaujam.
Atėjo ir mano eilė. Klausau instruktažą, kaip elgtis:
O tada.... gulu ant pat prarajos krašto.
Po maudynių grįžtam atgal, kur mūsų laukia pusryčiai:
Po pusryčių persirengiam ir ta pačia motorine valtimi keliamės atgal.
