Afrika 2019/11 - 2020/01. Zambija, Zimbabvė, Botsvana, Namibija ir Pietų Afrika.

Sulaukiam fantastiško vaizdo:

Tamsoj lipam žemyn, kraustomės į automobilį ir 100+km važiuojam į savo nakvynės vietą. O jau šalta, mamma mia. Vilkėjau termo apatinius, kašmyro megztinį su kapišonu, nestorą pūkinę striukę, o ant viršaus dar kareivišką rūbą. Bet vis tiek sušalau į ožio ragą.

Prieš pat parvažiuojant šios dienos išvykos gidas skambina mūsų kelionės gidui pranešti, kad mes jau čia pat, tas užsako picas, kurias pristato praėjus kelims minutėms po mūsų grįžimo.

Picos atvežamos va taip                 ​ :

VII-oji diena. Gruodžio 6-a.

Šiandien pusryčiaujam, kraustomės į namą ant ratų ir važiuojam 438km iki Viktorijos krioklių miestuko. Apsistojam Shoestrings Backapckers kempinge-hostelyje. Aš ir vėl neturiu nė mažiausio noro statytis palapinės, todėl primoku 15 USD už atskirą kambarėlį. Jame tik lova, wc ir dušas bendrose patalpose.

Mano kambarys pats paskutinis. Iš pradžių nebuvau labai patenkinta, kad iki bendrų patogumų toli, bet vėliau vakare, kai prie baro prasidėjo tūsas su kurtinančia muzika, labai tuo džiaugiausi, nes pas mane kambary buvo visiškai tylu.

Kas miega palapinėse, įsikuria čia pat kieme.

Įsikuriam (čia praleisim tris dienas), susipažįstam su papildomų veiklų sąrašu, užsisakom dominančias ir traukiam vakarieniauti. Nsuprendžiam pasilepinti ir einam į prabangų Victoria Falls Hotel. (http://www.victoriafallshotel.com/).

Iki jo einam pėsčiomis.

Kairėj matosi nuo Viktorijos krioklių kylantys garai.

Kol laukiam užsakytų patiekalų, dairausi po viešbučio teritoriją:

Važiuojant tuo traukinuku krioklius galima apžiūrėti iš arti. Bet mes ryt būsim dar arčiau.

Ant pievelės žaidžia mangustos.

Šito gražuolio nepažįstu.

Kaip gražiai besileidžianti saulė tiltą nuauksino   

O čia viešbučio vidus:

Karalius Lobhengula (Unkosi Ulobhengula).

Pudros kambariukas.

Vakarą baigiam štai taip: