Oj, tikiu kaip nekantru. O cia kantrybes reikia daug. Pas mus iki IVF irgi viskas labai ilgai tempesi, atrode va prasides IVF - atsipusiu nuo pastovaus laukimo, nes zinosiu, jog darom kazka. Kai prasidejo IVF - galvoju na atsipusiu, kai pastosiu, nebereiks laukt kada gi cia mus ta laime aplankys. Dabar, kai gavau teigiama rezultata - vel laukiu echoskopijos, nes pergyvenu, kad tik viskas butu gerai, kad leliukas vystytusi pagal laika. Tikiu, kad po pirmo echo lauksiu sekancios, kad isitikint, kad sirdele plaka, ar dar kazkas.
Tikrai taip, vis lauki lauki, vis įtampa, nerimas Aš su antru nėštumu irgi laukiau vis kažko, tai echo, tai nipt atsakymų, tai saugių 12 sav., tai kol įpusės nėštumas, bet į nėštumo pabaigą atsipalaidavau, kai išėjau į dekretą, tai iš vis pasaka, gulėdavau kieme ant gulto saulytėje, mėgavausi kiekviena diena Ir taip tikrai buvo geriau, tai linkiu, kad ir jums kuo greičiau praeitų tas vis kažko laukimo etapas ir ateitų mėgavimosi etapas, kai galima atsipūsti, užsikelti kojas, glostyti pilvuką ir pagaliau ramiai pabūti