Sveikutės labai reikia jūsų pagalbos esu visiškoj nevilty nebežinau ką daryti.
Su vaikinu esu jau metai laiko.Kartu gyvenam 9 mėnesius. Jis dėl manęs atsikraustė iš kaimo Rokiškio rajone didmiesti. Pradžioje ieškojosi darbo,aš jam padėjau ir radom bendrom jėgom. Dirbo labai pavargdavo,bet viskas buvo gerai. Aišku kartodavo,kad nepatinka darbas,kad ne jam pardavėju būti,bet,kas šiais laikais mėgsta darbą,beveik niekas. Bandžiau palaikyti jį drąsinau,kad dirbtų,kad kai norėjo,kad išeiti iš darbo. Labai nustebino jo atleidimas iš darbo,nes pirmadieni pasakė atleistas,trečiadieni paskutinė diena,ir neprisipažino iki paskutinės minutės,kol nepagavau ryte anksti atsikėlusio uniformos ieškant,kad gražintų. Sakė nenorėjo manęs nervinti ir bijojo man prisipažinti. Atrodė susinervinęs tad patikėjau,nors atrodė įtartinai.
Bandžiau kalbėti,kad ieškotusi naujo darbo skatinau aš,skatino mano tėvai,skatino jo mama,jaunėlė sesuo. Viskas veltui buvo nuėjas į vieną pokalbi,bet kol sugalvojo,kad nori sutikti vieta jau buvo užimta. Po to nei cv siunčia ,nei žiūri skelbimų. Visaip bandau kalbėtis naudos jokios. Visi atsakymai,nežinau,sunkus klausimas,reikia pirma apsispręsti,kur gyvent noriu.
Juokingiausia,kad nėra ko spręsti,nes turim nuosava butą,kuris yra mano,tai yra mano tėvai jį nupirko mum.
Žinoma,jis padėjo daryti remontus bute,įdėjo daug darbo,atrodo lyg ir nori mieste likti,bet vis kartoja traukia kaimas.
Apie sužadėtuves ,vestuves taip pat išgirsi sunkus klausimas viskas ką išgirsi iš jo,kai klausi apie ateiti. Tačiau sako,jog mane myli,nenori-bijo prarasti mane,kad esu jam reikalinga.
Kita bėda jog nenori niekur keliauti,vasara,kai jis dirbo ir su finansais viskas gerai buvo,jis niekur nenorėdavo važiuoti vos ištemdavau,tik su jo mamos pagalba išvykdavom kur ,nebent kokia proga būdavo ar pasikviesdavo mano tėvai ir nebūdavo,kur dingti jam. Vienintelė vieta,kur norėdavo važiuoti tai kaimas.
Jei ankščiau su juo susikalbėdavau bent kažkiek padėtis dabar tapo sunkesnė jis praktiškai į viską sako nežinau. Tai įvyko po jo sėdėjimo kaime savaitę.Padėjo sesei kelias valandas į dieną su gyvūliais,kol tėvai buvo išvykę,o daugiau miegodavo per dienas.Paklausiu ar darbo ieškosis nežinau sako. Dažnai atrodo be nuotaikos. Nesenai buvo savaitę kaime tai gryžo numetęs daug svorio,ten beveik nieko nevalgė,visas išbalęs. Dabar,kai minusinė temperatūra nevilki šiltos striukęs,kad ir kaip prašau,tik vasarinę plonytę.Miegoti nuvaryti neimanoma iki 3 nakties. Keliasi vielai diena miega tai ant sofos,tai ant kėdės.gal kaltas mano pamaininis darbas,nes kai naktį dirbu išleidžia mane ir nemiega,kol negrįžtu ir neeinu miegoti. Sėdi prie kompo.
Atrodo prislėgtas. tarsi paskutinė kelionė į kaimą jį pagadino.Nors ir dabar kartais erzina mane,kad ten važiuos.Kai ką tik ten buvo žino,jog labai nenoriu išleisti ypač,kai planuojam gruodžio 7d. ten važiuoti. Beto noris vonia susitvarkyti pabaigti,kad galėtume normaliai nusiprausti nusimaudyti. Tuo pačiu ir kitus smulkius darbelius bute pasidaryt.
Manau,kad kalti jo tėvai,kad kokius 6 metus dirbo pas juos. Jie jį palepino tai aptingo. ir dabar duoda pinigų už kokius darbus ūkyje,pripila kuro,kai atvažiuoja,nes ūkininkai turi pigaus. Vyrui 30 noris,kad susiimtų. jauniausia duoda velnių,kad nedirba,bet retai ją mato,tai įtakos labai nepadaro.Jo mama arba nieko nesako,jam arba liepe dirbti susiimti. Tėvas jo parazitas mėgsta erzinti nervus gadinti. Matyt jis iš jo bjaurią madą perėmė. Jo tėvas vis pasako,kad nepatiks mieste dirbk Rokiški ar pas juos į namus grįžk ir išlaikytinis būk. Vėl jam algą mokės. Arba išleisk į kaimą užsidirbs. Aš nenoriu iš jo tėvų pinigų melžti. Vyriausia sesuo ir tai užleisiu vieno kambario butą savo ar kaime gyvenkit pas jo tėvus. Kaime jokių perspektyvų,nei šilto vandens nėra,kai pečius nedega. jau nuomojomės mano mieste vieno kambario butą vargom. dabar turim nuosavą dviejų atsigavom. Kaime jis degraduoja. negaliu žiūrėti,kaip žmogus kūrį myliu ir kuris buvo nuostabus tapo nežiniuku. galbūt tai tik depresija ir ją gydant viskas susitvarkytų? Kaip elgtis? esu vienintelė dirbanti tai iš mano algos ir jo santaupų gyvenam.Prisideda prie baldų pirkimo jis prie mokeščių,nors aš ant išleidau daugiau. Kalbėtis su jo tėvais? Kalbėtis su juo ir tikėtis stebuklo,kad padės pokalbis ir išgirs?