Maniakinė depresija

Mano vyrui jau 18 metų diagnozuota maniakinė depresija. Jis kategoriškai negeria vaistų ir netiki, kad psichologas ar psichiatras galėtų padėt. Nuotaikos nuolat svyruoja. Kas dieną, kas savaitę... Man labai sunku, nežinau kaip jam padėti, nes jis tos pagalbos kaip ir nenori. Tik mane kaltina viskuo. Jaučiu, kad pačiai ima važiuoti stogas dėl nuolatinių kaltinimų, nuotaikų kaitos ( kai nežinai ko gali tikėtis) ir begalinio hiperseksualumo, kai aš dėl emocinės įtampos šeimoj ir nuoskaudų visiškai nebegeidžiu savo vyro ( kas iškelia vėl naują pyktį jam). Kaip reiktų elgtis?  

Sveiki,

Dėja vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra. Kiek suprantu Jūsų vyrui greičiausiai nustatytas bipolinis afektinis sutrikimas, kuomet manijos fazės nuolat kaitaliojasi su depresiškumu, nors pagal jūsų aprašyma jis yra nuolatinėje manijos būklėje. Tai yra pakankamai rimtas psichikos sutrikimas pirmiausiai reikalaujantis nuolatinio medikamentinio gydymo, o jau psichologai, psichoterapijos papildomai jeigu žmogus nori dar geriau. Kadangi paprastai tokie pacientai būdami manijoje subjektyviai jaučiasi gerai, todėl dažniausiai neturi kritikos ir nesigydo, o priversti tą daryti ir žmogiškai ir teisiškai be galo sudėtinga. Aš tiesiog patarčiau pabandyti nubrėžti kažkokias tai ribas tarpusavio susitarimo būdu (pvz. jeigu taip, tai tokios pasekmės, jeigu kitaip kitos) ir pabandyti tų sutarčių abipusiai laikytis. Tai vis geriau, negu nieko. Jeigu jūs vyrui dar esat nors kiek svarbi gal tai suveiks. Jeigu nenori gerti tablečiu galu gale yra keli prolonguoto veikimo preparatai (nors nuotaikos stabilizatorių tarp jų vis tiek nėra), tačiau tai reikia aptarinėti su specialistu asmeniškai. Sekmės. 

Sveiki,

Dėja vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra. Kiek suprantu Jūsų vyrui greičiausiai nustatytas bipolinis afektinis sutrikimas, kuomet manijos fazės nuolat kaitaliojasi su depresiškumu, nors pagal jūsų aprašyma jis yra nuolatinėje manijos būklėje. Tai yra pakankamai rimtas psichikos sutrikimas pirmiausiai reikalaujantis nuolatinio medikamentinio gydymo, o jau psichologai, psichoterapijos papildomai jeigu žmogus nori dar geriau. Kadangi paprastai tokie pacientai būdami manijoje subjektyviai jaučiasi gerai, todėl dažniausiai neturi kritikos ir nesigydo, o priversti tą daryti ir žmogiškai ir teisiškai be galo sudėtinga. Aš tiesiog patarčiau pabandyti nubrėžti kažkokias tai ribas tarpusavio susitarimo būdu (pvz. jeigu taip, tai tokios pasekmės, jeigu kitaip kitos) ir pabandyti tų sutarčių abipusiai laikytis. Tai vis geriau, negu nieko. Jeigu jūs vyrui dar esat nors kiek svarbi gal tai suveiks. Jeigu nenori gerti tablečiu galu gale yra keli prolonguoto veikimo preparatai (nors nuotaikos stabilizatorių tarp jų vis tiek nėra), tačiau tai reikia aptarinėti su specialistu asmeniškai. Sekmės. 

Ačiū už atsakymą. Bėda ta, kad grasinimai skyrybomis, miegojimas atskirai ar atsiribojimas, arba ignoravimas nepadeda. Kaip pasikalbėt rezultatyviai nežinau. Nes pokalbiai ir ir tarimaisi neduoda jokios naudos arba tik laikiną. Jo mama nuolat kartoja, kad gertų vaistus. Nes pati irgi turi bėdų ir leidžiasi raminamuosius. Jis niekaip nesutinka. O kai paskaitau kitų žmonių istorijas kai būna ilgi periodai manijos ar depresijos, tai maniškiui kiek kitaip. Nuotaika nuolat keičiasi ir niekad negali žinot kad bus po 5 min. Todėl kartais galvoju, kad čia emocinis sutrikimas, o ne bipolinis. Tačiau diagnozė nustyta specialistų. Jam niekada nebūna, kad žiūrėtų į vieną tašką arba kurtų labai nerealistiškus planus. Tačiau hiperaktyvumą kai viską daro ir žiūri pozityviai į priekį su realiais planais keičia sėdėjimas prie kompo ir atsiribojimas nuo visko, pykčio priepuoliai, begalinis tingėjimas teisinamas pavargimu. Vyras turi ypatingai didelį seksualinį aktyvumą todėl kartais jaučiuosi kaip daiktas. Taip pat gero lyderio savybes ir didžiulę fizinę ištvermę. Bet retai imasi konkrečių veiksmų, kas liečia esminius dalykus gyvenime. Bet užsibrėžtus lengvesnius tikslus dažniausiai pasiekia.

tai gal pries 18 m suklydo specialistai, lai dabar pasitikrina, gal jam visai ne tas, ne kazin kas su tais srities specialistais, o ko ju si sjo vis norit as is vsi nesupranut, nu palikit jus ji rmaybeje, jei jam geria su savo psichozem ir neori gydytis ir tvarkytis, ar lauksit kol ka padarys jusm ar vaikui? kas moteru per noras kenteti? 

Karantino metu vyksta nuotolinės psichologų ir psichiatrų konsultacijos, gal reiktų išbandyti.?