QUOTE(NetikrasPasaulis @ 2019 09 12, 23:02)
Neesu priklausoma nuo kazko finansiskai, tiesiog dirbau, buvo siektiek susikaupe to papildomo pinigelio todel ir isejau is darbo, galvojau gal pakeisiu i kita, bet gavosi taip kad dabar esu bedarbe. Moku kazkiek kalbos, pokalbi eina palaikyti bet nemanau kad nuejus i kokia tai tokia istaiga galeciau pilnai save jiems isreiksti. Vienintelis hobis dabar tikriausiai miegoti.. su noru kad nepabusti.. as vis dar stebiuosi kaip manes neistiko kia nors letargija.. Nenoriu buti kazkokia tai auka ar prasyti demesio, bet realiai jau kaip ir susitaikiau su tuo, retkarciais pasvarstau ar as tikrai tai padarysiu, paieskau priezasciu gyventi, bet nelabai ju randu. Realiai niekam as neidomu zmones gyvena savo gyvenimus, ir vos kas ne antras zmogus serga..
Sia akimirka tiesiog egzistuoju..
Tai kaip ten su tuo psichologu per skype, ar pan.? M?

Pamėgink, nes ko gi tu bijai konkrečiau?
Rašai, kad DABAR bedarbė, o kokie tavo planai vėlesniam laikui?
Turbūt nepaguosiu, pati nebežinau ką daryt su nuolatiniu mieguistumu - visa mano laimė, šiuo metu darbuojuos namie, tai nulūžti sau leidžiu ir dieną, kol darbinis tel. nepažadina. Bet aš tai aiškiai jaučiu, kad tai susiję su stresu - kartais sąmoningai pramiegu laiką, kol darbe darbo valandos, o vėliau, kai žinau, kad nebeskambinės, nebeeis emailai ir pan., vien nuo tos žinios lengviau ir darbuotis sekas lengviau. O tu kadangi nedirbi, gal labai nenervina "hobis" miegoti?
Beje, kaip tau sekas su buitiniais reikalais? T.y., gamintis, tvarkytis, apsipirkti, etc., - ar darai tą, ar tik kai jau labai būtina? Klausiu, nes žinau, kad, kai kuriems tokios stadijos kaip tavo (iš kiek aprašei), būna sunku ir tai.
Tebemanau kad dauguma žmonių iš prigimties geri, bet... Neišeina iš galvos, kaip
lygioj vietoj atsiranda drąsuolių, galinčių sau leisti išvadinti kitą, kaip čia išvadino. Tegu anonimas anonimą kažkokiam forume, bet čia jau daugoka, švelniai tariant. Siūlau parašyti moderatoriams, jei tokie dar yra.