Gyvenimo uzbaigimo menas (Visiška blevyzga)

Labas vakaras, jei realiai cia jokio meno nerasite. Bet turiu klausima, kaip ir visi zinot kad kazkada mirsim.. Bet kaip jus uzbaigtumete savo gyvenima? Zinoma turiu omenyje neskausmingai. Zinau kad as cia rasau nesamone, bet prasau jusu nerasykit tokiu nesamoniu kaip: eik i "google" paziureti ar dar kazkur.. Nes kontekstas visur kaip ir slepiamas.. Realiai domejaus, radau keleta variantu bet jie kaip ir nehumaniski ar labai jau skausmingi, zinot nesinori patirti milzinisko skausmo ar streso pries mirti. Taigi paklausiu dar karta, kaip baigtumet savo gyvenima? Gal koki vaistu misinuka zinot, ar dar koki varianta.. Nesiulykit pasikarti, nes tai labai skausminga (iki 15 min) gali prasikankinti net ;D to net baisiausiam savo presui nelinkeciau. Tuo labiau nesiulyti pasiskandinti, sakoma toks jausmas kad plauciai toj suplys ar isivers i antra puse. Variantas gal butu nusokti nuo kokia pastato.. Bet ir tai paskaiciuota kad reikia bent 150m aukscio ir pasiekti bent 200km/h sokant ant galvos kad uzsimustum, drug dar blogu kampu nusoksi tai isvis neuzsimusi ir dar kokiu invalidu liksiu ;D tai kaip ir atkrenta sitas variantas p.s (pas manes mieste net nera tokiu pastatu). Sakoma galima prigerti migdomuju ar seip vaistu mix"a, bet galiu pasakyti is patirties tai neveikia, nebet kas turit uztikrinta recepciuka, tai lauksiu. ( aisku yra tamsiajame internete nuodu pirkti, bet as neturiu nei BTC pinigines ar tu paciu BTC) o tai dar kokius nekokybiskus atsiustu.. tai... Toliau rieso perpjovimas.. Bet sitas ir ant klaustuko, nesinori saves “mėsinėtis” ir tai kazi ar drasos uztektu.. Bet manau tai butu neskausminga mirtis (aisku prigerus nuskausminamuju) ir tai turetu sukelti labai daug emociju, nes retkarciais meginu isivaizduoti kaip jausciaus kai jau nebutu kelio atgal, tai idomios emocijos sukyla sirdis pradeda dauzytis. Toliau nusipurtyti.. Kitaip buti nutrenktam eletros.. Kazkur rase kad gavus tam tikra srove iskarto prarandi samone ir numirsti kazkas po 10 ar 15 sec.. Bet ka dabar pirstu nesinori i rezete kisti, dar mazu neuzpurtys kaip reikia ir ten prilipsiu.. Tai ir ant klaustuko.. Taigi nesupykit ir neteiskit manes, vistiek cia blevyzgos.. Geriau pasidalinkit patarimais kaip jus uzbaigtumet neskausmingai savo gyvasti.

P.S. su Lietuviu kalba nedraugauju.

Spėju, kad tau nedaugiau nei 16 metų. Susipykai su visais aplinkui, mokslai nesiseka, esi sau negraži, klasiokai tyčiojasi, draugių nuoširdžių neturi, tėvai ir be tavęs turi problemų, bijai ateities. 

Suprantu, kad dabar tave užvaldžiusios emocijos neleis tau pažvelgti į situaciją iš šalies, bet pabandyk bent šiek tiek suprasti ir nedaryk klaidos.

Tu gali tai padaryti, gali nusižudyti. Gali su savo gyvenimu daryti ką tik nori. 

Bet gali tiesiog paskambinti pagalbos jaunimui linijai, nueiti pas mokyklos psichologę. Be abejo tu jau skaitei tūkstančius patarimų kaip isklimpti iš depresijos, bet tavoji situacija yra blogiausia iš visų, niekas nesupras tavo skausmo. (tavo nuomone) bet dabar viskas ką gali padaryti tai kreiptis pagalbos į artimą žmogų, psichologą, bendyti skambinti jaunimo linija.

Suprask, tu dar tik pradedi savo gyvenimą, visos mintys kurios lankosi pas tave, lankėsi pas dauguma paauglių - žinok tik tiek išgyvena stipriausi. Šiuo metu tokia neesi, bet praeis laikas ir visi sunkumai tave sustiprins. Prisiminsi šią mano žinutė po kokių 5 metu ir stipriai dar kartą pravirksi ir vėl visa tai per gyvendama.

Būk stipri, leisk sau išsipasakoti kam nors, geriausia mokyklos psichologė ar mokytojai, galbūt tetai. 

Nors mes žmonės galbūt būname žiaurus, tačiau ištikruju niekas nenorim kad nusizudytum ar mirtum. Mes norime kad būtum stipri ir gyventum. Mes tave suprantame.

Jei nori išsipasakoti, parašyk man. Labai tikiuosi sulaukti iš tavęs žinutės. 

Jei realiai turiu pilnametyste.. Jo mano mentalitetas menkas jei vertinate kad man 16 tik.  Mokyklos jau nebelankau, taip pat ir tevu neturiu, mama mirus o tevas velniai zino kur.. Net jo veido nezinau. Tos jaunimo linijos... Jos dirba savo darba tik ir realiai net neidomu jiems, as isivaizduoju kiek jie kiekviena diena priksiklauso, jiems turbut bloga jau darosi nuo to.. Taigi nesinori jiems skambinti. Esu meginusi eiti pas mokyklos psichologe (kai lankiau mokykla dar) bet man neuzteko drasos ten pasibelsti.. Paikalbeti su suaugusiu.. Idomi mintis, bet jie visi su kaukem as negaliu nei vienu pasitiketi, ir kalbant nuosirdziai kam bus idomios mano problemos kai jie patys tikriausiai turi daug problemu.. Taip ateities bijau nes dar vis nesuvokiu kokia yra gyvenimo prasme. Mano akimis atrodo sia akimirka kad gyvenimas yra tik kova uz buvi, ar tureciau save apgaudineti ir galvoti kad reikia megautis mazais dalykais? Bet vel kokia viso to prasme, gyventi po kauke? Realiai pasiilgau tu laiku kai problema tebuvo mokykloje, patycios ar dar kazkas.. Nors ir tada meginau sau bloga pasidaryti, bet nepavyko. Depresija turiu jau apie 10 metu istikro, nezinau kokio ji tipo bet buna pasunkeja ar tai palengva.. Tarsi asmenybes susidvejinimas, buna kartais galvoju kaip as taip galeciau pasielgti, atrodo tarsi slogus sapnas, o kartais atrodo kad tikrai tai padarysiu, nuo to sustabdo tik nezinojimas kaip uzbaigti viska ir velniskas bijojimas skausmo. Kazkada rinkaus lengva buda, pries iseinant i mokykla prigeriau visokiu vaistu kokiu tik pavyko rasti pas globeja.. buvo didele sauja, teko gerti po dvi kad praryciau, ir isejau i mokykla. Tada labai nekenciau savo klasioku, buvau 9 ar tai 10 klaseje, galvojau tada numirsiu mokyklos suole ir bent tuos bjaurybes sutraumuosiu    bet deja, veidas tik perbalo ir tiek.. Nuo to karto ramesne buvau, bet vis uzplaukdavo blogos mintys. O dabar isvis blogai, dar kazkaip suvokiau kad visi aplink su kaukemis, didziausia sio pasaulio vertybe tai pinigai, vienas kita pardavineja.. Net bloga daros pagalvojus.. Isvis sitas pasalis atrodo kai pragaras, todel ir nesinori cia gyventi. 

Nepykit uz mano nerislias mintis, toks jau asmuo esu.

Taip taip... Visi turime problemų. Atrodo kad niekam jos neįdomios, bet taip nėra. Yra žmonių kuriems rūpi tavo gyvybė, rūpi kad tu nezengtum to žingsnio.

Tiesiog mane tokios mintys kartais apie kaukes ir beprasmybę kankindavo 16m. Tai ir pagalvojau taip, žinoma kiekvienam savo amžius tokiems pamąstymams. 

Bet kokiu atveju, parašyk man jeigu nori, esu nedaug vyresnė už tave  

cambala, 22 Lie 2019 - 16:06, parašė:

cambala, 22 Lie 2019 - 16:06, parašė:

Is kur tokios neblogos zinios apie narkotikus( gretutinej temoj)?
Vartojat/- ot?

Turejau pazystamu kurie vartoja.. ir seip elementaru viskas, nueini i google ir viskas surasyti.. internete informacijos pilna.

Karina2209, 22 Lie 2019 - 16:22, parašė:

Karina2209, 22 Lie 2019 - 16:22, parašė:

Taip taip... Visi turime problemų. Atrodo kad niekam jos neįdomios, bet taip nėra. Yra žmonių kuriems rūpi tavo gyvybė, rūpi kad tu nezengtum to žingsnio.

Tiesiog mane tokios mintys kartais apie kaukes ir beprasmybę kankindavo 16m. Tai ir pagalvojau taip, žinoma kiekvienam savo amžius tokiems pamąstymams. 

Bet kokiu atveju, parašyk man jeigu nori, esu nedaug vyresnė už tave

Kaukes ir beprasmybe cia tik dalis problemos.. Del zmoniu kuriems rupiu, nelabai tai egzistuoja galeciau pasakyti, tam tikri pazystami pasibeldzia i duris tik tada kai kazko reikia.. Aisku jei uztaikytu ant to momentu kai zudaus manau sustabdytu (suveiktu savisaugos jausmas?) bet abejojiu ar rauduotu jei pasigestu manes.. Ir seip jei tu esi nenaudingas tai tave zmones ir uzmirsta, ar ne taip? Draugyste kaip ir neegzisuota siam pasaulyje.. Yra bent tik meile, kai myli taip stipriai kad galetum paaukoti gyvybe, na bet cia jau kitas dalykas.. Ir tai toj neliks tos tyros meiles, nes dauguma veda is PINIGU o ne is meiles. Matot koks blogis yra.. nu bet cia jau tikriausiai busiu nusisnekejus..

IDOMUCIA, 22 Lie 2019 - 16:35, parašė:

IDOMUCIA, 22 Lie 2019 - 16:35, parašė:

Na koks skirtumas valdiska visuomenine ar dar kokia? Net tegu buna ir apmokama. Tiketis pagalbos is tokiu liniju yra JUOKINGA.

Su psichologais teeko susidurti del tam tikru asmeniniu savybiu, ne karta paminetu. Ir dar daugiau maciau susidurusiu kitu. Tai vienintele nauda, kad pamatai, kad jie turi didesniu problemu (savo primityviams pasaulio supratime) ir jiems gal reiktu patiems padet.

O kam psichologai padejo, tai po padejimo tapo ne visai adekvatus. Depresija pasikeite i kazkoki nesveika optimizma.

Noreciau pritarti jums.. Kad ir i uzpakali sulysk.. Nueisi ten primpuos vaistu ir KITAS Kazkaip norisi savo galva galvoti.. Be prieparatu pagalbos.. Vienas pazystamas yra pripumpuotas tu vaistu tai jau pora metu kaip nemasto savo galva ir kazi ar atsistatys isviso.. Kad ir kokia mano tamsi galva butu nera tokia tamsi kaip to asmens, kuris pripumpuotas chemijos.. Nemoku apibudinti tiesiog.. ZOMBIS ..