Sveiki visi, su vaikinu draugaujame 3 metus, pradžia draugystės buvo tikrai graži, abu susipažinome besimokydami kolegijoje, tai matydavomės kiekvieną dieną, būdavo gera būti kartu.
Laikui einant jis pradėjo mane skaudinti emociškai, pvz dar tada turėjau problemų su spuogais, kuriuos žinoma bandydavau užmaskuoti naudodama makiažo priemones, bet vaikinas kažkaip pastebėjo ir garsiai visiems girdinti paklausė "tai tu turi spuogų", tada norėjosi verkti, nes galėjo jis šito manęs paklausti ir asmeniškai
-Jam atrodydavo juokinga mane erzinti, tai specialiai mane pradėdavo ignoruoti išsitraukęs telefoną, vienas mano grupiokų tą pastebėjo ir jam pasakė "negražu gi taip ignoruoti savo panelę", mano vaikinas tada tik nusijuokė ir viskas, aš buvau ant jo užykus ir pasakiau,kad grupiokas buvo teisus, o jis ir toliau taip elgėsi, nes ale norėdavo mane paerzinti
-Prieš atsiskaitymą paklausiau jo dėl kažkokios užduoties, jis jautėsi įsitempęs,tai vėl užrėkė visiems girdint "sorry,bet nežinau atsakymo"
Tai dėl to pradėjom labai daug pyktis, manau pykčių priežastis buvo pagarbos jam nebuvimas, viskas tiesiog mane pradėjo erzinti, galvojau su laiku viskas pasikeis, tai buvo mano pirmi santykiai, abiems buvo 19 metų, kai susipažinome, dar daug ko nežinojau.
Dabar praėjo 2 metai po kolegijos baigimo, viską jam išsakiau,kad nebejaučiu jam pagarbos ir nebepasitikiu juo dėl to,kad jis mane skaudino tada, jis nuoširdžiai už tai mane atsiprašė ir kiekvieną kartą susipykus jis bando visa tai "atpirkti" pasimatymais, gėlėmis ir pan.
Dabar jis su manimi elgiasi labai gražiai, nebeskaudina manęs ir nenustoja stengtis tapti vis geresniu ir geresniu žmogumi, tikrai labai stengiasi dėl mūsų santykių.
Bet tos praeities nuoskaudos manęs nepalieka ramybėje, nebejaučiu jam jokios pagarbos ir nebepasitikiu juo, kartais atrodo net svetimu žmogumi labiau pasitikėčiau negu juo, dėl to dažnai save kaltinu jog tai galbūt mano pačios kaltės,kad nesugebu jam atleisti kas jau buvo prieš 2 metus? Gi jis tikrai stengiasi dėl mūsų santykių, atrodytų jau tikrai turėčiau būt jam atleidus.
Tai ar įmanoma atgaivinti pasitikėjimą bei pagarbą santykiuose? Ar šitie santykiai jau yra mirę ir nebeverta bandyt jų atgaivinti?