Geriausias šuniukas vaikams

bet čia tai problema. Katės gaila.
Aišku, būna išskirtinių kačių, kurios tikrai globoja šunis, pamilsta juos netgi savotiškai, bet būna tokių, kurios kenčia po to likusį gyvenimą

mano katės visada gerai sutarė su šunimis . pirma reakcija nebūdavo draugiška , bet paskui žaisdavo kartu . aišku gali būti katė , kuri nepripras , maniškės susipažindavo su šuniu dar būdamos mažos , o čia suaugus katė . visgi vietos ten pakankamai , taigi galima padaryti taip , kad katė turėtų savo erdvę , į kurią šuo negalės patekti . o kad šuo geriau susidraugautų su kate , patarčiau imti jauniklį , o ne suaugusį šunį .

Be reikalo iš kart užsipuolėt žmogų. Juk iš teksto aišku, kad mama pasiruošusi ir nusiteikusi rūpintis šunimi daugiau nei vaikai. Kam tie gąsdinimai. Aš turėjau per savo gyvenimą kelis šunis iš dalies jie veisliniai, bet be dokumentų, nes į parodas nesiruošiau važinėti. Ir dresiravau pati (maskvos sargybinį, kaukazo aviganį ir belgų aviganį ir dar pora lenciūginių) Dėl lojimo reikia kantrybės, pora naktų pasėdėjau lauke su šunimi, suprato, kad loti be reikalo negalima. O rinktis reikia pačiam patarti niekas negali, reikia skaityti apie veisles. Visų pirma ko norit, didelio ar mažo, linkusio sirgti ar ne, paklusnaus ar mažiau paklusnaus. Kai paskutinį rinkausi, kol išsirinkau belgų aviganį daug skaičiau apie tą veislę. O mano kriterijai būtent ir buvo, kad ne per didelis,  bet sargu, draugas, tinkamas dresūrai ir t.t. Bet pačiai tokios veislės nepatariu, nes maniškė mėgsta laukus, miškus, nekenčia buvimo kambaryje ir per daug judri numėtys viską, sudaužys, ir dresūrai reikia skirti daugiau laiko. Manau išsirinkit kokias dvi tris veisles ir tada klauskit kuri yra geresnė. O dėl gydymo ir priežiūros. Tai pas mane minimaliai, skiepai, tabletės nuo kirminų ir viskas. Net ir skiepai jau dabar kas 3 metai, nes pasiutligės atvejų nebepasitaiko Lietuvoje. Šukuoju pati pavasarį, kai keičia kailį. 

Lutuke123,
Manau kad šuns veislę turėtumėte rinktis atsižvelgiant tik į savo pačios norus, poreikius ir galimybes. Nes didžioji dalis vaikų "atsidžiaugia" šunimi labai greitai, ir su laiku dalis ar net visa priežiūra tenka tėvams. Veislės pasirinkimas labai priklauso nuo būsimo šeimininko bei visų šeimos narių charakterio/temperamento, ir nuo užimtumo - kiek galėsite skirti laiko šuniui, ir ko jūs iš to šuns "tikitės".
Kiekviena veislė turi tam tikrą temperamentą, aktyvumo lygį, norą bendrauti su šeimininku, nes visos veislės buvo išvestos su kažkokiu "tikslu". Jei šeimos nariai ramūs, tai aktyvūs daug dėmesio reikalaujantis šuo kels diskomfortą.
Didelės veislės šuo pirmus kelis metus reikalauja tikrai daug laiko, kadangi reikalingi ilgi aktyvūs pasivaikščiojimai ir dresūra.
Reiktų pagalvoti ir apie tai, kiek laiko jūs norėsite ir galėsite skirti kailio priežiūrai ir švarai namuose palaikyti. Nes šuo arba šeriasi visus metus, arba jo kailis reikalauja didesnės priežiūros - reguliariai šukuoti, maudyti, kirpti/triminguoti.
Reiktų apsispręsti dėl šuns dydžio, "plaukuotumo", temperamento/aktyvumo/judrumo, prieraišumo, o paskui skaityti specializuotus forumus, kad išsiaiškinti galimus veislės minusus.
Kas liečia jūsų vaikų pasirinktas veisles, tai nei čihuahua, nei vilkšunis tikrai nėra visos šeimos šuo. Čihuahua dažniausiai į šeimininkus pasirenka suaugusį žmogų (kaip ir dauguma kitų mažų šunų veislių). Vilkšunis turi turėti vieną šeimininką, ar jūsų sūnui užteks laiko ir noro skirti jam didžiąją savo laisvalaikio dalį. Vaikai dažnai nesupranta vieno dalyko - kad šuo juos skaitytų savo šeimininkais, jie viską privalo daryti patys - vedžioti, šerti, prižiūrėti kailį, auklėti ir dresiruoti.

Pritariu dėl labradoro, jei tikrai norite turėti didelį šunį ir negąsdina kad šersis. Taip pat puiki veislė auksaspalvis retriveris.

Lutuke123,
Manau kad šuns veislę turėtumėte rinktis atsižvelgiant tik į savo pačios norus, poreikius ir galimybes. Nes didžioji dalis vaikų "atsidžiaugia" šunimi labai greitai, ir su laiku dalis ar net visa priežiūra tenka tėvams. Veislės pasirinkimas labai priklauso nuo būsimo šeimininko bei visų šeimos narių charakterio/temperamento, ir nuo užimtumo - kiek galėsite skirti laiko šuniui, ir ko jūs iš to šuns "tikitės".
Kiekviena veislė turi tam tikrą temperamentą, aktyvumo lygį, norą bendrauti su šeimininku, nes visos veislės buvo išvestos su kažkokiu "tikslu". Jei šeimos nariai ramūs, tai aktyvūs daug dėmesio reikalaujantis šuo kels diskomfortą.
Didelės veislės šuo pirmus kelis metus reikalauja tikrai daug laiko, kadangi reikalingi ilgi aktyvūs pasivaikščiojimai ir dresūra.
Reiktų pagalvoti ir apie tai, kiek laiko jūs norėsite ir galėsite skirti kailio priežiūrai ir švarai namuose palaikyti. Nes šuo arba šeriasi visus metus, arba jo kailis reikalauja didesnės priežiūros - reguliariai šukuoti, maudyti, kirpti/triminguoti.
Reiktų apsispręsti dėl šuns dydžio, "plaukuotumo", temperamento/aktyvumo/judrumo, prieraišumo, o paskui skaityti specializuotus forumus, kad išsiaiškinti galimus veislės minusus.
Kas liečia jūsų vaikų pasirinktas veisles, tai nei čihuahua, nei vilkšunis tikrai nėra visos šeimos šuo. Čihuahua dažniausiai į šeimininkus pasirenka suaugusį žmogų (kaip ir dauguma kitų mažų šunų veislių). Vilkšunis turi turėti vieną šeimininką, ar jūsų sūnui užteks laiko ir noro skirti jam didžiąją savo laisvalaikio dalį. Vaikai dažnai nesupranta vieno dalyko - kad šuo juos skaitytų savo šeimininkais, jie viską privalo daryti patys - vedžioti, šerti, prižiūrėti kailį, auklėti ir dresiruoti.

Pritariu dėl labradoro, jei tikrai norite turėti didelį šunį ir negąsdina kad šersis. Taip pat puiki veislė auksaspalvis retriveris.

o ką reiškia vilkšunis ? vargu ar autorė turėjo omenyje Čekų vilkšunį , greičiausiai kalbėjo apie vokiečių aviganį . tai va , vokiečių aviganis tikrai nėra vieno šeimininko šuo . myli visus šeimos narius , klauso visų ( jei nori , o nori jis gan dažnai) . pati turėjau VA . tik yra dvi problemos , pirma - ar toks šuo nebus vaikams per stiprus . antra - VA yra darboholikai . tai reiškia , kad reikia juos intensyviai dresuoti , duoti jiems darbo , o dauguma žmonių tingi tai daryti .

šiaip nesutinku , kad šunį reiktų rinktis tik pagal save , manau reikėtų atsižvelgti ir į save ir į vaikus . garantuoti , kad tuoj atsibos negalima , žinau nemažai atvejų , kai paaugliai atsakingai rūpinosi savo keturkoju draugu .

na , o dėl viso kito - sutinku .

Kai įsigysit šuniuką, parašykit kokį pasirinkot ir kodėl. Šiaip įdomu

Tikrai? Turiu 4 mėnesių mopsą iš puikaus veislyno, nuostabus šuniukas, jokių kančios požymių nesimato.
Papildyta:

Kodėl? Mano katinas apsiuostė su mažiuku ir tiek, o toliau, abejingas jam, nekreipia dėmesio, kad mažasis aplinkui strapalioja, žaisti nori. Aišku priklauso koks katės charakteris, bet anksčiau ar vėliau augintiniai apsipranta, toleruoja vienas kitą

Labai įdomu kokią veislę pasirinkot

Mano šeimos narių nuostabai, aš nupirkau šeimai šunį Ilgai rinkausi, svarsčiau, skaičiau straipsnius, įvairias kritikas apie veisles ir pasirinkau Japonų akitą Labai džiaugiuosi savo pasirinkimu - visa šeima be proto ją myli, dresuojama lengvai, su katinu sutaria puikiai, šiaip tinginukė - eis tiek kiek mes, o mes nesam dideli žygeiviai Mieliau pamiegos ar pažais su vaikais namuose. Praktiškai didelė katė šuns pavidale

Ir dar, nesvarbu kiek šuniui bus teritorijos, jam svarbiausia žmogus (kaip katinui žmogaus nereikia, jam reikia tarnų ). Svarbu daug laiko skirti šuns dresūrai, bendravimui, socializavimui

įdomus šuo pažįstu du tokius
tai patinas auksinis, labai stabilus, protingas ir visoks kitoks fainas, o kalė kažkokia kvaila, pastoviai vis stūgauja, kiek eina, tiek staugia tai labai žiūrėkit su dresūra ir su genetika

Su genetika pas mus viskas tobulai😁
O dresūra pas mus stabiliai ir reguliariai