Rekia, nepripazista savo sutrikimo, liepia kitiems gydytis - tipinis psichologinio smurtautojo paveikslas.
O pagalbos panasu abiem reikia.
Nors speju vyra kamuoja kazkokia viena pagrindine problema, o smulkmenos tai buna paskutinis lasas taureje.
Ernestina, tai nera ten jokiu pas jus istaigu, kurios padetu asmeniskao arba seimai?
QUOTE(IDOMUCIA @ 2019 04 16, 16:25)
Maniske apie mane irgi gal parasytu, kad bijo rekimo. Bet kadangi pati agresyvi, tai kazkaip apsistaugiam ir nusiraminam
O tu saviske dauzai, purtai, stumdai?
QUOTE(cambala @ 2019 04 16, 17:29)
O tu saviske dauzai, purtai, stumdai?
Purtyti teko ir ii lova istumti, kad nusiramintu
Super, ačiū už jūsų nuomonę, lutuke, aš pati lygiai taip pat manau, bet kaip sunku tai įgyvendinti ☹️ Žinokit, jei jau vyras kažką pasako, kad va važiuosim kažkur į svečius, o pvz aš nenoriu, tai iškart jam puolu į akis, kad ne nevažiuosim, tada jis susierzina, o aš po valandos per galvoju, na gal ir verta važiuot bet tada jis perpykes nebenori.. 😕
Arba užsiima jis kokia veikla, kad va čia darysim namuose taip, o aš puolu sakyt, kad ne, darysim kitaip, ir tada vėl konfliktas, jis rėkia, aš kalta ir vėl jo bijau.. Nežinau kodėl bet tas toks noras jam nenusileisti ir priešgyniauti visad manyje ir kaip tai įveikti neįsivaizduoju. Kas dėl rankos kėlimo, buvo tris kart, daugiau nebuvo. Pabijojau kur kreiptis vien dėl vaikų, o jis apgailestavo paskui labai. Nors kai jis rėkia atrodo kad vėl taip pasielgs.. Žinoma abu jaučiam įtampa dėl vaikų čia gyvendami, labai stengiamės laikytis visų taisyklių, ir darbe nepailsim juk, sunkiai dirbam. Po to viskas ir susideda. O atsipalaiduot sunku..
Cambala, klausėt kaip išprovokuoju? Na aš kaip suprantu, tai jam nepatinka, kad nuolat prieštarauju jo nuomonei, kai pradedu "ant viršaus" kalbėt kai jis ne pabaigęs kalbėti. Kai ji kritikuoju, kai jam nepritariu ir pan.
QUOTE(Ernestina @ 2019 04 16, 17:37)
Nežinau kodėl bet tas toks noras jam nenusileisti ir priešgyniauti visad manyje ir kaip tai įveikti neįsivaizduoju.
As jau is savosios nesitikiu adekvatumo, uzeina ir pradeda gelti.
paskui pagalvoja, kad nebuvo del ko... Bet sukuria slykscia atmosfera, nezinai kada jai uzeis.
Aisku moku atsiginti, bet jau pavargau
Kai dirbo buvo gal geriau, darbe jai nervus istampydavo tai buvo ramesne
QUOTE(Ernestina @ 2019 04 16, 17:37)
<p>Super, ačiū už jūsų nuomonę, lutuke, aš pati lygiai taip pat manau, bet kaip sunku tai įgyvendinti ☹️ Žinokit, jei jau vyras kažką pasako, kad va važiuosim kažkur į svečius, o pvz aš nenoriu, tai iškart jam puolu į akis, kad ne nevažiuosim, tada jis susierzina, o aš po valandos per galvoju, na gal ir verta važiuot bet tada jis perpykes nebenori.. 😕</p><p>Arba užsiima jis kokia veikla, kad va čia darysim namuose taip, o aš puolu sakyt, kad ne, darysim kitaip, ir tada vėl konfliktas, jis rėkia, aš kalta ir vėl jo bijau.. Nežinau kodėl bet tas toks noras jam nenusileisti ir priešgyniauti visad manyje ir kaip tai įveikti neįsivaizduoju. Kas dėl rankos kėlimo, buvo tris kart, daugiau nebuvo. Pabijojau kur kreiptis vien dėl vaikų, o jis apgailestavo paskui labai. Nors kai jis rėkia atrodo kad vėl taip pasielgs.. Žinoma abu jaučiam įtampa dėl vaikų čia gyvendami, labai stengiamės laikytis visų taisyklių, ir darbe nepailsim juk, sunkiai dirbam. Po to viskas ir susideda. O atsipalaiduot sunku.. </p>
tikrai zinau, kad sunku
bet pamegink, nors menesi pvz nepriestarauk vyrui ir ziurek kaip seksis 
aplamai sako vyrui geriau nesakyti zodzio ne....parasciausiai susitelk i kvepavima, kai jis sako kazka , kai tai tampa yprociu darosi lengviau ir lengviau ir net pati darausi ramesne, matau, kai ir vyras stengtis pradeda ir motyvacija atsiranda 
labai sunku , bet reikia perlipti per tuos kvailus principus,kurie vsia seima kankina, mus taip dauguma augino, nemoke buti mergiatem, moterim, kai pamegini pradeda patikti, nu kam visa atsakomybe sau uzsikrauti, lai vyras organizuoja, planuoja, o pati tik ismok suprasti ko nori ir isreiksti vyrui savo mintis kaip norus, ne kaip priekaistus, ne kaip pretenzijas, ne kaip puolima. paparsciausiai as noreciau to ri to ir viskas, jokiu gincu, jokiu diskusiju...
galu gale ismokus sutarti su vyru, tai perduodi ir vaikam, darnu siemos modeli, nejau del to neverta pasistengti?
ĮDOMUCIA, tai va suprantat, kad tas rekimas tikrai nemalonius jausmus kitam žmogui sukelia. Kadangi aš pati ant jo nerekiu, tai siaubingai nepernešu rekimo ir bijau tada jo. Gal ir jūsų žmona panašiai jaučiasi?
QUOTE(Ernestina @ 2019 04 16, 17:43)
<p>Cambala, klausėt kaip išprovokuoju? Na aš kaip suprantu, tai jam nepatinka, kad nuolat prieštarauju jo nuomonei, kai pradedu "ant viršaus" kalbėt kai jis ne pabaigęs kalbėti. Kai ji kritikuoju, kai jam nepritariu ir pan. </p>
Kritikuodanma moteris vyra gali jam sukelti impotencija, ar jums to reikia?
galu gale ar jus noretumet ,kad jus nuolat kritikuotu? 
Nu leiksit jus jam buti seimos galva , atsipalaiduokit, pati busit nuo to laimingesne, gi netekejot uz kokio psichiskai atsilikusio, prietrankos, kuris nesusivokia gyvenime?nejau jsu juom taip nepasitikit? ar tai jo neskaudina?daug psichologu mini pasaka, Ka senukas padarys viskas bus gerai, paskaitykit, prisiminkit ismokit kaip poterius
Papildyta:
QUOTE(Ernestina @ 2019 04 16, 17:46)
<p>ĮDOMUCIA, tai va suprantat, kad tas rekimas tikrai nemalonius jausmus kitam žmogui sukelia. Kadangi aš pati ant jo nerekiu, tai siaubingai nepernešu rekimo ir bijau tada jo. Gal ir jūsų žmona panašiai jaučiasi? </p>
bet vyrus taip veikia kritika ir priekaistai, jiem ismusat zeme is po koju ir jie ginasi kaip sugeba...
QUOTE(IDOMUCIA @ 2019 04 16, 17:36)
Purtyti teko ir ii lova istumti, kad nusiramintu
Bet tave pati irgi traukia tokios biski psichines?
QUOTE(mylimuke! @ 2019 04 16, 17:25)
Rekia, nepripazista savo sutrikimo, liepia kitiems gydytis - tipinis psichologinio smurtautojo paveikslas.
O pagalbos panasu abiem reikia.
Nors speju vyra kamuoja kazkokia viena pagrindine problema, o smulkmenos tai buna paskutinis lasas taureje.
Ernestina, tai nera ten jokiu pas jus istaigu, kurios padetu asmeniskao arba seimai?
O pagalbos panasu abiem reikia.
Nors speju vyra kamuoja kazkokia viena pagrindine problema, o smulkmenos tai buna paskutinis lasas taureje.
Ernestina, tai nera ten jokiu pas jus istaigu, kurios padetu asmeniskao arba seimai?
Nu gal nedaryk diagnoziu is keliu zinuciu, net nebudama psihiatre ar psichologe?
Norvegijoj??? tu tikriausiai juokauji, nezinai apie atimtus vaikus po tokiu pagalbos prasymu? ten gi nera konfidiancialumo pas psichologus, kaip dabar jau ir Lietuvoje darosi...labai reikia atsirinkti kam tokias problemas pasakoji...
QUOTE(IDOMUCIA @ 2019 04 16, 16:44)
As jau is savosios nesitikiu adekvatumo, uzeina ir pradeda gelti.
paskui pagalvoja, kad nebuvo del ko... Bet sukuria slykscia atmosfera, nezinai kada jai uzeis.
Aisku moku atsiginti, bet jau pavargau
Kai dirbo buvo gal geriau, darbe jai nervus istampydavo tai buvo ramesne
paskui pagalvoja, kad nebuvo del ko... Bet sukuria slykscia atmosfera, nezinai kada jai uzeis.
Aisku moku atsiginti, bet jau pavargau
Kai dirbo buvo gal geriau, darbe jai nervus istampydavo tai buvo ramesne
Gal tiesiog tavoji moteris geriau jausdavosi kai dirbo?
Nes dabar jai turbut prasidejo vel aptarnavimai aplink tave, rutina, veiklos nebeturi ir pan.
