.....kaip baisu, nejauku, kad vis arciau ir arciau musu tai vyksta.
....vakar lydejau zmogu i zmonos palaidojimo vieta, tiksliau i ta pati krematoriuma, kur buvo 'svenciamas jos gyvenimas' islydint i paskutine kelione, daznai matosi kapines kur bevaziuotum,bet niekada nebuvau susidurusi kas vyksta kai zmogus nera labai turtingas ir neturi kapinese savo zemes. artejant prie 'tos' vietos lentele su uzrasu nelipti, nes cia isbarstyti pelenai ir grazus skverelis ant upelio kranto keli medziai ir pilkos demes,daug ju, labai daug, vienos ryskesnes, kitos bebaigiancios isnykti, zmogelis ir taip kraipe galva ir taip, paeina i viena puse pusmetri i kita ir sako va ten salia ano medelio, nors ne va va ten jos pelenai ispilti, kazkaip pasijauciau tokia mazute mazute, menkute menkute ir gyvenimo prasme tik isbarstyti pavejui pelenai...ilgai akyse stovejo tas vaizdas, kad tokia ta gyvenimo pabaiga ir tai paskutinis ansaupaudas sioje zemeje pries galutinai isnykstant lietui lyjant ir vejui puciant.
paejus toliau buvo ir urnu 'kapai; bet turbut ten jau brangu savo pelenus laikyti, taip, kad dulke buvai dulke ir pavirsi....
Taip, būtent, iš pelenų į pelenus....