Piene, bet didžiausis nesusipratimas, kad tas planų maišytojas būtent ex.
Pamodeliuokim situaciją kitu kampu. Tu paauglė dukra, kuri išaugo batus. Mama ima laisvą pusdienį, kepa kepsnius ir ruošiasi su dukra į Akropolį. Skambutis. Skambina dukters draugės/vaikinas - kviečia į spektaklį/filmą/koncertą. Dukra labai nori, jaučiasi kaltą prieš motiną. Mama žino, kaip ji nori į tą filmą/koncertą/ spektaklį ir net džiaugiasi, kad draugės/vaikinas ją kviečia. Didžiausia bėda, kad tai ne draugės/vaikinas, o ex. Aš jei pati būčiau vaikas pagal grafiką, man būtų labai liūdna. Mažai maergaitei kitaip nebus, bet būdama paauglė norėčiau turėti abu tėvus be grafiko. Ir dažnai tėvai vaiką naudoja kaip instrumentą kažkokioms savoms sąskaitoms suvesti.
Retai rašau pavyzdžius iš savo gyvenimo, turbūt teisingai ir darau, nes pagal jūsų čia kai kurių nusiinterpretavimus - tai arba nemoku perduoti esmės, kad ir kaip išsamiai viską dėstyčiau arba jums patinka viską išvartyti savaip.
Savo ta ilgąja žinute tenorėjau pasakyti, kad tie ex'ai, griauna moterims planus, nepriklausomai nuo to vaikai dideli ar maži. Galima pykti, stresuoti, galima susitaikyti, nereaguoti - rezultatas tas pats, kad niekas nuo mūsų reakcijų ir nepasitenkinimų nepasikeis, jie ir toliau elgsis kaip jiems, o ne kaip mums būtų patogu.
Paskutinių tavo dviejų sakinių išvis nesupratau. Nebent ne man juos rašei.
P.S. Frofesorei ir kitoms, kurios stebėjosi dėl batų ir laisvos popietės (kai kurioms ji išvirto ir į visą paimtą laisvadienį) pamąstymui:
Jeigu vietoj batų tai popietei vaikas būtų priregistruotas pas ortodontą - tai mano ex'as būtų pakambinęs iš vakaro ir informavęs apie planus pasiimti vaikus? ...jam tiesiog nerūpi ką ir kada aš turiu suplanavus, elgiasi kaip tą akimirką šovė į galvą ir tiek. Jis net ne Kalėdų Senelis, nes jo bent žinotum kada tikėtis