Fate, visų pirma tai niekas ir nelygino. O antra dažnai planai griūna kai vienas nesilaiko grafiko ir nesvarbu kiek tiems vaikams metų. Tuomet tik pasirinkimo klausimas ar konfliktuoti ir reikalauti, kad būtų kaip priklauso pagal grafiką ar žiūrėti lanksčiai ir nesugriauti, kad ir kokio to bendravimo, o ir sau nuotaikos ir nervų nesigadinti.
Iliustracijos:
Vaikai išaugo batus. Su jais sutarėm, kad pasiimsiu laisvą pusdienį, nulėksim į Panoramą ar Akropolį ir nupirksim. Iš vakaro pamarinavau mėsytės kepsniams, prieš važiuodami dar papietausim. Kitą dieną kaip ir tarėmės parlekiu per pietus į namus, kepu kepsnius, tuoj ir važiuosim. Atvaro sūnus ir sako, kad skambina tėtis ir sako, kad lekia su irklentėm paplaukiot, nori paimti ir mus, ką jam atsakyt?
Sūnūs: mielai papietautų namuose, nuvažiuotų nusipirkti batų - juk suplanuota, o ir patys naujų labai nori, o kitą dieną važiuotų praleisti laiko su tėvu tom irklentėm.
Aš: drąsiai galiu neleisti, nes bent jau prieš 24 valandas jis turi manęs atsiklausti ar gali pasiimti vaikus. O dabar jis griauna mano planus ir mano parlėkimas iš darbo beprasmis.
Kuo viską baigiame? Vaikams sakau, kad batų nuvažiuosim kitą dieną, pasiimtas laisvas pusdienis tiek to, tiesiog pailsėsiu, kepsniai? , man daugiau liks ...ir po 10 minučių tėvas su vaikais jau lekia pramogauti, pakeliui nusiperka kebabų, kažkada vakare sugrįš.
Kodėl? Nes atstovėjusi savo grafiką, būčiau ištraukusi dar vieną plytą iš tėvo ir vaikų, kad ir kokio bendravimo, nes kitas skambutis gali būti ir po poros savaičių.
Išvada. Kad ir koks bendravimas aš neprisidėsiu, kad jis būtų dar mažesnis ir neįtakosiu tėvo-sūnaus ryšio. Užaugę darys kaip nori patys. Ar ryšys bus, ar nutrūks jau ne mano reikalas. Bet man priekaištų, kad sudariau problemas jiems susitikinėti vaikai neturės. O ir aš būsiu rami
Rašiau iliustracijos, bet tiek išsiplėčiau, kad šiam kartui užteks ir šios vienos