labas rytas,
baigės švenčių maratonas, grįžtam į vėžes
Ir, rimtai jūs taip ir galvotumėt jeigu numirtų kažkas iš tėvų, sutuoktinis, vaikai, ar net tie patys artimi draugai? Taip ir sakytumėt, nu ką padarysi, matyt lemta. Aš apie save galvoju, man tai būtų didelis kaltės jausmas, kad galėjai apsaugoti, o to nepadarei. Net, jeigu žmogui tik komplikacijos būtų. Be balių galiu išgyventi, be tam tikrų žmonių savo gyvenime, nenoriu apie tai net galvot kaip baisu, liūdna ir skauda būtų. Man ta tema turbūt geriau nediskutuoti 
Obetačiau, aš beveik niekada nežiūriu filmų, jeigu skaičiau knygą. Apskritai aš labai didelė filmų nemėgėja. Jeigu su MB ir susėdam kažką žiūrėt, tai aš tuo pačiu dar ir telefone skrolinu. Nu, labai ne mano "daiktas" filmai
Bet, kas liečia knygas, tai skaitai, susidarau galvoje įvaizdį, paskui žiūri filmą ir bac.. visai ne toks kokį susikūrei
Retai tada ir filmai patinka 
Mano vyriškis pradėjo žiūrėti Bręstantis blogis, tai vis užmetu viena akimi knygą skaitydama. Įdomus scenarijus.
Eglutės nupuoštos 
aš galiu ir gyvenu be balių, be išvykų, be susitikimų, viskas online. Bet kaip ir *nova* sako niekada nžn kur tas virusas tyko, juk einam į darbus, į pardę, vaikai į mokyklas. Kitiems nieko nurodinėt negaliu, suaugę žmonės, bet piktina neatsakingumas. Artimoj aplinkoj yra liūdnų pavyzdžių ir grynai per ne atskingą elgesį, neigimą ir pan. Liūdna, aišku, kai per asmeninę patirtį reikia patirti, kad visgi tikra.
O dabar apie filmus ir knygas
aš jei perskaitau knygą, tai filmą galiu žiūrėt, kartais ir patinka, bet atvirkščiai niekad nedarau
Suprantama, kai pats skaitai išgyveni stipresnius jausmus,įsivaizdavimus, o kai žiūri filmą, tai juk matai tai, kaip tai mato ir jaučia režisierius. Aš nesu nei fanatė filmų, nei nemėgėja. Anksčiau, tai kai vaikai mažesni buvo ir dirbau mažiau, tai megzdavau daugiau, tai tada ir filmus labiau žiūrėdavau, dabar rečiau viskuo užsiimu, bet telefone nesėdžiu, tada kažkaip prarandu "ryšį" ir neįdomu žiūrėti.