Draugiškos Londono gyventojos. Jeigu esi Anglijos gyventoja, prisijunk ir tu.

aš kažkada visai neprastą staltiesę Lidle buvau nusipirkus, skalbėsi gerai ir atrodė neblogai, tiesa, turiu ją ir dabar, bet jau stalo to tai nėra. 

Man koks ablomas ištiko, tiek džiaugiausi, kad iš namų kojos nekelsiu, kadangi praeitą savaitgalį taip rankos ir nepriėjo iki duonkepės, tai galvojau šiandiena, kadangi į futbolą nereikia, viską susiruošiu ir bac mielių namie nėra   tai nežinau ar susikaupsiu žygiui į miestą. O gi su sąrašu apsipirkinėjau, šventinius kepinius planavau, kaip pikta    ir nėr ant ko pykt   

 man mokyklos laikais žandą buvo nudeginę, įrankius tada dar virino ar ką ten su jais darė, tokiose metalinėse dežutėse, tai va. Vaiksčiojau su raudonu žandu, tai irgi trauma    ir dabar visada prakaitas muša kai einu, nors po to kaip ir nieko jau būna   

Ne, mes busim tik 5, dukterecia atvaziuoja. Pas mane yra stalas, bet jis toks apvalus, kaip tik mums 4. Tilptume is bedos ir 5, bet tada jau nebera kur maisto padeti. Turejom kazkada prancuziska, senovini toki, fantastini 12os vietu. Man atrodo, dar jus prie jo sedejot kazkada su vyrais, kai buvot atleke. Bet, nu jau ziauriai vieta uzima. Butu atskiras kambarys valgomajam, tai butinai tureciau dideli, medini stala. 

Giega, o jeigu taip baisu, nedaro su daline narkoze? Na, kaip vaikams, primigdo kazkiek. 

giega  man skaitant silpna darėsi  kokia  egzekucija, guodžia tik tai, kad su nuskausminamaisiais 

aš plepė šiandiena, kad tik niekur neit ir nieko nedaryt 

futbolistas grįžo gavęs į kaulus ir perkeltine, ir tiesiogine žodžio prasme. Įtryniau tepalais, nuėjo pagulėt.

Atvežė ir mums siuntinuką iš Lt  šiemet kojinių metai, aš mezgiau ir šokoladais pildžiau ir iš Lt gavom kojinių pilnų saldainiais, manosios su nomedos šokoladukais, pasidėjau po egle, lauksiu  na, fainas metas, ech, gaila tik, kad  pasitransliuosim per ekranus, bet svarbiausia, kad visi sveiki ir gyvi būtume 

bus šiandiena šeimynos išbandymas kurapkomis 

Oho, kokia prabangi vakariene. Parasysi kaip ivertino seimyna? 

Pas mus tai tik makaronai su vistiena ir spinatais. 

Kokias grieztas taisykles Lietuvoje ivede karantinui  ​ 

vakarienė pinigine prasme visai neprabangi    skoniu, beje irgi

mes su vyru suvalgėme, o vaikai tik paknibinėjo, o dar kai rado šratų, tai ir pasibaigė valgymas   žodžiu nelabai kaip nusisekė vakarienė   nekartosim. Aš mėgstu gaminti išsyk visiems , o ne atskirai.

man pas Limcamca vakarienė patiktų dievinu makaronus su špinatais ir grietinėle, vištienos nereikia   

MB įpylė porto, tai Portugalijos vyno rūsius prisiminėm, pasileidom muziką, foto albumus pavartėm, pakeliavom, taip sakant   

Mano mazylis makaronus dievina, vien tik jais gyvas galetu buti. Vyresniesiems vyrams per mazai vakarienes buvo. 

Tiesa, prisiminiau Heida, skaiciau spaudoje, kad daugiau nei puse globos namu darbuotoju atsisako skiepytis. Vadovai, jau net galvoja kreiptis i ministrus, kad padaryti juos privalomais. 

labas rytas:)

mano mažyliui makaronų galėtų nebūti  ko gero kiekvienoje taisyklėje yra išimčių.

dėl skiepų net nžn, juk kiek ligų suvaldyta skiepais. Na, sukūrė gan greit, bet galima pasiguost , kad ir technologijos, mokslas irgi pažengę. Vakar dar filmą pažiūrėjome "diena reaktoriuje" tai gydytojai užsilipdę lipniom juostom  kostiumus, nuteikia nedžiugiai.

Mamos kolegė persirgo kovidu, tai dar nieko apart juodos duonos negali valgyti, nuo visko pykina ją. Vyro močiutė jau grįžusi namo iš ligoninės, bet vienos jos nepalieka, nes būna, kad sublūdija, gydytojai sako, kad liga veikia psichiką. Viena pažįstama sirgo besimtomia forma, visai atsitiktinai sužinojo, nes turėjo planinį vizitą pas gyd, o kaip žinia be testų nieks neįsileidžia, tai va taip ir sužinojo, nieko nejautė, taip ir pasveiko be simptomų, o dabar tatsirado bėdų su kvėpavimu, daro visokius tyrimus, o atrast negali kas jai ir kaip padėt. Tai kažkaip tokios visokios istorijos netolimos aplinkos nuteikia labiau būti už skiepus , nei prieš