O sia savaite man irgi taip keista, 8a jau tuscia namie, atpratau jau taip
Uztai nebera kada serialu ziureti. 6a keltis, 10 jau viskas, miegas uztraukia akis.
Jau kaip nekenciu tu peliu lendanciu i namus, man net ir elektra neziauru joms atrodo. O, jeigu kazka tokio: https://www.amazon.c...,aps,157&sr=8-7cia lyg apsaugota nuo kitu gyvunu. Arba toks: https://www.amazon.co.uk/Rentokil-PSF135-Action-Killer-Multi-Color/dp/B000TAY2HI/ref=sr_1_13?crid=173RKYREU7FIF&dchild=1&keywords=mice+poison+indoors&qid=1599663566&sprefix=mice+poison%2Caps%2C157&sr=8-13
paziurek Amazon yra ka rinktis.
Per coursera mokausi Social media advert.
Tavo dukra gal irgi domintu tie nemokami kursai. Ar mokosi taviske universitete nuotoliniu?
Va toki nameli su masalu turiu nupirkusi, tik bijau statyt del suns, na bet gal jis neliestu pastipusi pele jei kur guletu.
Mokosi maniske tuo nuotoliniu, jei galima mokslu tai vadint.
Tai mano suo gi irgi skirtas ziurkem bei pelem gaudyti, na jis labai bando, bet kolkas yra pagaves tik didziuju voru ir gluodena kieme, ta tai gal kokius 3 kartus 😨😱 MB vis ja ismeta per tvora, bet vel ji grizta, zudyt gaila , bet bjauru kai ir kieme sliauzioja.
Kada gi pagaliau bus lengva ryte atsikelt, kiekviena ryta kancia, su amzium lyg turetu lengviau but, bet jauciu taps lengva keltis tik tada, kai niekur keltis nebereikes 😎
Labas rytas,
Jėzau, gluodeną irgi žudyčiau, kaip aš nekenčiu tokių padarų. Jeigu koks žaliasis skaito mūsų temą, tai jaučiu pasibaisėjęs manimi. Aš vaikystėje būdavo pasižiūrėdavau filmą Eglė žalčių karalienė ir viskas, savaitę laiko iš lovos šokinėdavau. Man tos gyvatės prieš akis būdavo.
Kaip smagiai vakar diena baigėsi. Pastebėjom pas mus už tvoros lakstantį pasimetusį šunį. Lyg pitbulis, lyg stafordšyras. Rudas toks. Biški baisoka buvo prieiti, nes nu ką ten žinai, agresyvus ar ne. Po valandos tas šuo vis dar čia. Pakalbinom su vyru, antkaklį turi, kažkoks pakabukas kabo, bet neprisileidžia, kad paskaityti, vis pabėga. Suvežiojom vaiką į futbolą, šuo vis dar aplink tvorą mūsų bėgioja. Sakom, važiuojam po rajoną paieškot. Nuvažiavom net iki A12, ai sakom, nebebus taip toli. Apsisukam. Sustojom apsisukti ir tokia balta mašina privažiavo. Su avariniu, į laukus žiūri. Sakau, gal šuns ieškai. Pasirodo, jo. Šeimininkė. Sakau, follow me. O, ji: ar labai sužeistas? Jėtau, nulydėjom ją prie to šuniuko, iš mašinos moteriškė, kad puolė ir šuo iš karto pažino. Apsiverkė, ir aš apsiverkiau. Sako, nuo sūnaus pabėgo ir nuo pietų ieško. Nepagalvojo, kad gali būti taip toli atbėgęs. Šunytė visai nepikta, glostėm tada jau, ir uodegą tik vizgina, tik vizgina. Moteriškė susijaudinusi, sako, užrašyk telefoną, kad atsidėkočiau. Bet, neužrašiau. Matė kur gyvenam. Bet, ir šiaip, svarbu, kad atrado. Nes, naktis jau ėjo, galvojom su vyru, kad reikės parsivesti kažkaip tą šuniuką. Toks geras jausmas.
Nieko nedaryciau, nes namie neauginciau. Jetau, kaip gerai, kad ir vyras tokiu nenori.
Nu va, didysis vaikas biski pasineses ant nesamoningu (kaip as sakau) naminiu gyvunu. Visokiu zuvu, vezliuku, krabu, peliuku. Mielai augintu ir ka nors is tokiu kaip gyvaciu, bet dar kazkaip pavyksta nukalbinti.
Mano sunenas parsiveze auginti kazkokia ten gyvate, zodziu, kuriai reikia peles pirkti. Vis paplatina jai terariuma, vis auga ji. Fui, negaliu ziureti, ryski geltona tokia. O, jau tuos vargsus peliukus kaip eda cielus, tai isvis baisu. Ne ne ne. Nereikia man tokiu namie.
A6650812-CFE6-4F5F-BEEC-4378FE00A7B8.jpeg 536,8KB 0 Parsiųsta kartų
Mano gyvunelis tai pats valgyt susiranda, pasivaiksto ir vel pareina, va kokia grazi 😎