Botanikos sodas tiesiai už Santo Domingo De Guzman bažnyčios.
Susimoku už įėjimą ir esu priskirta prie angliakalbės žmonių grupės. Gaunam gidą.
Žmonių daug. Žiauriai per daug vienam gidui. Na, gal 40. Gidas kalba labai tyliai, per minią niekur neprieinu ir nieko nematau, vienintelis dalykas, ką girdžiu tai eeeeeeeeeeeee ir cactus. Karšta - pats vidurdienis. Iš vietos praktiškai nejudam. Numoju ranka ir einu viena fotografuoti.
Pagal nuotraukas matosi, kad gidas tik apie kaktusus ir tegalėjo kalbėti 
Čia prie manęs prieina parižiūrėtoja ir liepia grįžti prie grupės - mol po vieną čia vaikščioti negalima. Bandau paaiškint, kad nieko nei matau, nei girdžiu, todėl nematau reikalo kankintis karštyje. Prižiūrėtojos tai neįtikina. Ji kažkodėl įsitikinus, kad tie, kurie vaikšto po vieną, būtinai laužys, tryps ir kitaip niokos augalus. Nelieka nieko kito, kaip mintyse nusispjauti ir eiti iš ten lauk. Taip ir padarau.
Kažkur nutupiu papietauti, paskui toliau vaikščioju po miestą be jokio tikslo ar plano.
Prie šito staliuko gėriau kavą. Buvo gera.
Miestas ir toliau puošiasi:
Vakarėjant grįžtu į viešbutį. Chebra grįžo iš ekskurisjos. Šiek tiek laiko poilsiui ir keliaujam vakarieniaut.
Šitai palmei kažkas nutiko.
Dieną gėlės dar buvo ant žemės, o dabar jau kabo virš galvų.
20h vakaro, o miestas jau ošia.
