Po pasivaikščiojimo po miestą keliaujam į turgų.
Žiogelių kam nors?
Šokoladas gaminimui:
Visam pasaulyje garsus Oaxaca sūris (string cheese). Jis tarsi suvyniota juosta.
Cukruje virti moliūgai:
Šitų pristatyti tikriausiai nereikia. Višta ir Meksikoj višta 
.
Traškūs, sūdyti ir su laimu. Skanumėlis.
Kirminiukai. Puikus baltymų šaltinis, kaip ir žiogeliai. Bet valgyt jų noras kažkaip nekyla. Tačiau jie dar gali būti malti ir įmaišyti į druską - tokia druska patiekiama prie mezcal kartu su apelsino skiltelėmis.
Ne į turgaus temą, bet bokštas gražus.
Pan de muerto:
Užeinam pasidomauti kaip gaminamas šokoladas.
Čia nutupiam kavos ir ko nors šokoladinio - kas torto gabalą, kas ledus ar ledų kokteilį ragaujam. Po užkandžių keliai skiriasi. Gera pusė grupės važiuoja į netoliese esančius griuvėsius, pora mergaičių eina per parduotuves, o aš nei prie vienų, nei prie kitų. Pirkinius palieku paskutinei dienai, griuvėsių/piramidžių esu mačius tiek, kad užteks ilgam. Todėl traukiu į botanikos sodą.
Pakeliui užsuku į Katedrą. Pastatyta 1535-aisiais, tačiau po to keletą kartų rekonstruota ir perstatyta. Paskutinis atnaujinimas vyko 1724-1730-aisiais, po 1714-aisiais įvykusio žemės drebėjimo. Katedros fasadas - 18-ojo a. baroko stiliaus, su dviem varpinėmis. Čia sukaupta didžiulė paveikslų kolekcija.
Prisėdu Katedros aikštėj. Priena prie manęs studentų pora ir paprašo padėti jiems išlaikyti anglų kalbos egzaminą. Neturiu nieko prieš. Vienas filmuoja, kitas su manim kalba. Paskui keičiasi.
Pirmiausia papasakojo man apie regioną ir Mirusiųjų Dienos šventę, paskui sekė standartiniai klausimai: ar pirmą kartą Meksikoj, kaip čia patinka, kodėl būtent Oaxaca, iš kur esu ir t.t. Tikiuosi, kad egzaminą jie išlaikė.
Dabar jau tikrai traukiu į botanikos sodą.
Bet pakeliui pasitaikė dar viena bažnyčia, tai nosį trumpam įkišau:
