Kokia panorama 
Patelė kairėj, ji didesnė. Patinėliai mažesni. Pateles kreksi, patinėliai švilpia.
Dar viena šeimyna:
Labai gaila, bet neturiu daugiau ką parodyt.....
Grįždami sustojam pasnorkelint. Man pasirodo per šalta, todėl atsigulu pasnaust prieš saulutę viršutiniam deny.
Viešbutyje prausiamės ir pakuojamės, nes ryt ryte išvačiuojam į Quito.
Vakarieniaujam restoranėly ant vandenyno kranto (kaip taisyklė, žuvis ir jūros gėrybės), kokteilintis einam į barą plaže.
XXII-oji diena.
Puerto Lopez - Quito, Ekvadoras.
Praktiškai visa diena kely. Po pusryčių viešbutyje šokam į taksi, važiuojam iki autobusų stoties. Viešuoju autobusu su garsiai leidžiamas filmais boginamės iki antro pagal dydį Ekvadoro miesto Guayaquil (kaip ištarti neklauskit, nežinau). Iš čia skrendam į Quito. Skrydis vėluoja, todėl pagaliau nusileidę ir pasiekę viešbutį laiko miesto apžiūrai nebeturim. Tik priduodam skalbinius ir einam paskutinės vakarienės su grupe.
Mūsų gidas gyvena Quito, šiandien paskutinė jo diena su mumis, todėl po vakarienės atsisveikinam. Jam buvo užsakytas kambarys viešbutyje, bet kad jis juo nesinaudoja, atiduoda raktą man. Tas kambarys pačiam viešbutuko viršuje, į jį patenkama kitais, galiniais laiptais. Užvelku lagaminą viršun. Įėjus į kambarį toks keistas jasumas.... Pirma mintis - čia kažkas nusižudė. Durnystė. Bet patikrinu spintą, ar ten kokio pakaruoklio nėra. Tuščia. Už dušo užuolaidos irgi niekas nesislepia. Tai nusiprausiu ir gulu miegot. Prieš pat atsijungiant dar aplanko mintis, kad po lova tai nepažiūrėjau.....
Pabundu nuo veikiančio televizoriaus. Žvilgt į laikrodį - 02:07. Išlipu iš lovos, susirandu distancinį, išjungiu. Žengiu pora žingsnių lovos link, o tv vėl įsijungia. 
Tai ištraukiu laidus iš rozetės, suburbuliuoju "eik vaidentis kur nors kitur" ir vėl atsigulus akimirksniu užmiegu.
XXIII-oji diena.
Quito, Ekvadoras.
Per pusryčius susitinkam su tais, kas naktį neišvyko namo. Keliautojos iš Amerikos pasakoja, kad 02:30 pas jas kambary įsijungė šviesa. Du kartus.
Pora iš Anglijos atitaria, kad kelios minutės iki 3, pas juos įsijungė radija. Irgi dukart.
Juokiuosi, kad va, išvariau vaiduoklį iš savo kambario, tai nuėjo žadint jus. 
Vakare turiu pervažiuoti į savo užsakytą airbnb, todėl po pusryčių susipakuoju, priduodu kambarį su vaiduokliu, lagaminą iki vakaro palieku saugykloj.
Su merginom, kurios išskris jau čiandien vakare, keliaujam papirkinėti suvenyrų ir, kiek spėsim, apžiūrėti miestą.
Turguj perku pora megztų žaislų savo katėms. Jos gi lauktuvių tikrai nusipelno. Dar šokolado ir kavos dvikojams laukiantiesiems. Dabar jau galima keliauti iki vieno iš privalomų lankytinų objektų - Basilica del Voto Nacional.
Tai viena didžiausių Quito bažnyčių, pastatyta Bourges Katedros pavyzdžiu. (Mano užsakytas airbnb vos už dviejų gatvių nuo jos). Statyti pradėta 1887-aisiais ir dalinai užbaigta 1909-aisiais. Miesto legenda byloja, kad bažnyčios statyba pilnai bus pabaigta prieš pat pasaulio galą.
Lipam į bokštą:
Aiškiai matosi, kad artinasi lietus. Todėl iš Bazilikos sprunkam į centrą, ten nuo liūties slepiamės kavinėje.
Liūčiai praėjus prasideda protesto demonstracija. Iš kavinės mūsų neišleidžia policija. Tipo sėdit saugiai ir sėdėkot. Gatvėse pavojinga. Iš vienos pusės policija su skydais, iš kitos -protestuotojai. Kaip tik toj gatvėj, į kurią išėjimas iš kavinės. Mano kompamjonės panikoj. Joms laikas į oro uostą. Šiaip ne taip susikalbam su kavinės darbuotojais, jie išveda mus kažkokiais tarnybiniais išėjimais į gretimą gatvę ir įsodina į taksi.
Vėl lyja.
Nelabai yra kur eit. Atsisveikinu su išvykstančiom ir lieku sėdėti viešbučio vestibiulyje. Skambinu airbnb, gal galiu įsikraustyt anksčiau? Ne, nėra kas įleidžia, šeimininkas darbe ir namie bus tik 7 vakaro.
Visa laimė, pareina sulytos amerikietės. Palaukiu, kol jos persirengia ir šokę į taksi važiuojam vakarieniaut.
Taksi Ekvadore labai populiarus transportas. Pigu ir greita.
Po vakarienės jau važiuoju į airbnb. Taksistas pasisūlo mane ir į oro uostą nuvežt. Prisistato mano airbnb šeimininkaui, su visais licensijų numeriais ir pan., įrodymui, kad yra patikimas ir saugus.
Atrodo nieko daug šiandien nenuveikiau, bet jaučiuosi kažkokia išsekus. Tai tik pasigrožiu vaizdu per langą, maudausi ir griūnu miegot.
XXIV-oji diena.
Quito, Ekvadoras.
Rytą pradedu kava ir nuostabiu vaizdu:
Patikrinu, koks oras numatomas šiandienai. Ryte pusiau saulėta, popiet ir vėl lietus. Tai skubu nors kažką apžiūrėti.
Vos išėjus pro duris, kitoj gatvės pusėj va šita bažnyčia. Gaila, ji uždaryta:
Dar kartą apeinu Basilica del Voto.
