Kiek vėliau jau atvyko ir gėrimų bei saldumynų prekeiviai. Turgus vis pildosi, tiek pardavėjų daugiau, tiek pirkėjų. Ir triukšmas vis didesnis. Pjaunasi šunys, vaiko nuo atliekų paukščius, tie gi suka pažeme ratus ir taikosi nugvelbt bent kąsnelį.
Turguj užsibūnu tiek, kad ne tik kavą tenka pamiršti, bet ir į pusryčius vos spėju. Magiška vieta. Jaučiuosi kaip kažkokiam paraleliniam pasauly apsilankius.
Dailios fotografijos, keista šalis. Kiek visa tokia kelionė atsiėjo? Galbūt praleidau, bet kiek dienų buvote viso?
Papusryčiavę grupuojamės ir einam į prieplauką. Plaukiam į Isla de la Plata (Sidabrinė sala), dar vadinama "vargšų Galapagais".
Atplaukiam per gerą valandą. (Siaubas, širdis verkia dėl užlūžusios kortelės, nes telefoninių nuotraukų net ir neturiu ką parodyt.).
Sidabro sala. Ne, čia nėra piratų paslėpto sidabro, kaip kad norėtųsi manyti. Sala mėnesienoj rodosi sidabrine dėl ją dengiančių kormoranų išmatų.
Pasitinka mus pelikanai.
Ir jūrų vėžlys buvo. Deja, parodyt negaliu....
Pasirenkam vieną iš kelių maršrutų - šiuo metu blue-footed boobies perėjimo sezonas, todėl einam ten, kur jų daugiausia.
Va, kokie jie.
Jų čia daug.
Čia žingsniuoja paauglys. Iš kur žinau? Ogi kojos dar nepamėlynavę.
O čia jau suaugėlis.
Keisti paukščiai. Toks vaizdas, kad permiegojo prisigėrę pingvoinas ir žuvėdra, kurie išsiritusių paukščiukų kojas nusprendė pamirkyti į mėlynus dažus
Peri jie tiesiog ant tako. Einam pro šalį labai tyliai ir atsargiai, kad negąsdint.
Šitas dar vaikystės pūkų pilnai neatsikratęs.