Kavos gavom. Ne tik vietoj, bet ir išsinešimui:
Tikras dinamitas buteliuke.
Turiu labai atsiprašyti, bet taip jau nutiko, kad paskutinė kortelė numiro ir su savim kapuosna nusinešė daugybę nuotraukų. Todėl reporažą tęsiu su telefoninėmis nuotraukomis, kurių ne tik labai mažai, bet ir jų kokybė tragiška.
Taigi. Lipam į vietinį tarpmiestinį autobusą ir važiuojam į Puerto Lopez. Va taip:
Žmonių daugybė prisigrūdę, aš kažkaip stebuklinai gaunu atsisėst, todėl imu ant kelių praktiškai visos grupės kuprines. Musika kala, per neuždarytas duris košia vėjas. Va taip linksmai ir važiuojam. Pakeliui vietos padaugėja - išlipa mokiniai, po pamokų važiavę namo į aplinkinius kaimus.
Pajūrio miestelis.
Šiandien pavakarys laisvas, todėl prisėdam užkąsti ceviche (tas užkandis pasirodė vos įveikiama porcija).
Ekvadoro ceviche skiriasi nuo Peru ar Meksikos ceviche. Jei kitose šalyse tai yra žalia, tik laimo sultyse ir čili, tai ekvadore žuvis pirmiausiai apverdama, ir tik po to marinuojama. Man skanūs abu variantai.
XXI-oji diena. Puerto Lopez, Ekvadoras.
Šiandien išvyka į Isla del Plata - į Sidabro salą. Išvykstam 9. Dabar 7, einu į gido prisakytą aplankyti žuvų turgų, pusvalandį praleidus ten eisiu kavos, tada grįšiu pusryčių į viešbutį.
Turgus mane išmušė iš pusiausvyros, išvertė iš kojų ir išnešė iš orbitos. Mamma mia. Viskas viename. Į krantą nuolat atplaukiantys mažučiai žvejybiniai laivukai, ant smėlio išverčiamos ir čia part darinėjamos žuvys, tarp jų zujantys šunys bei katės, vos keli cm virš galvų skraidantys paukščiai... viską vainikuoja šviežias, su jūros sūrymu sumišęs kraujo kvapas, per kurį lyg per rūką prasimuša prekeivių šūkčiojimai ir paukščių klyksmas. Kažkos siurrealistinis pasaulis. Atmosfera kaip Hitchcoco "Paukščiai".