Dia de los Muertos festivalis yra įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo sąrašą.
Tai viena seniausių švenčių pasaulyje, pradžią imanti dar prieš 2500-3000 metų susiformavusiose Actekų, Toltekų ir kitų Nahua grupės genčių kultūrose, uriose manyta, jog mirusiųjų gedėjimas yra atvira nepagarba jiems. Mirusieji buvo laikomi bendruomenės nariais gyvenančiais atmintyje, ir Mirusiųjų Dieną laikinai sugrįžtančiais į šį pasaulį.
Šiandieninis Mirties Dienos šventimas - ikiispaninių religinių ritualų ir krikščionybės tradicijų (visų šventųjų ir vėlinių) sanplaika.
Per ilgus amžius vietinės tradicijos kažkiek kito, kol 20-ojo amžiaus pabaigoje išsivystė į dvi dienas: lapkričio 1-ąją pagerbiami mirę kūdikiai ir vaikai (Dia de los Inocentes arba Dia de los Angelitos), o lapkričio 2-oji skiriama mirusiems suaugusiesiems atminti (Dia de los Muertos arba Dia de los Difuntos).
Actekų laikais Mirusiųjų Diena būdavo švenčiama 9-ą actekų kalendoriaus mėnesį, maždaug dabartinio rugpjūčio pradžioje, ir tęsėsi visą mėnesį. Iškilmės buvo skirtos Mergelei Mirčiai, kurią šiandien simbolizuoja Catrina Calavera, pagerbti. (Catrina Calavera prototipas - 1947-aisias meksikiečių karikatūristo Jose Guadalupe Posada sukurtas piešinys, iliustruojantis Mirties Dienos proga sukurtą ketureilį eilėraštuką ir vaizduojantis moteriškais rūbais apvilktą skeletą dėvintį plačiabrylę gėlėmis puoštą skrybėlę.). Skeletas (calavera), pavadintas Catrina vardu, tapo neatsiejamu Mirties Dienos šventės simboliu.
"Todos somos calaveras" (visi esame skeletai), t.y. visi esame cvienodi - praktiškai oficialus Mirties Dienos šūkis.
.
