Čia pat ir pietaujam:
Žiogeliai prie alaus.
Čia vištiena su garsiuoju mole negro padažu:
Jei kam "slabo" valgyt žiogelius vienus, galima ragauti salotas su žiogais.
Po puikių pietų ateina mezcal ragavimo metas.
Užkandai apelsinai su druskas ir maltais kirminiukais.
Sakyčiau nuo mezcal akyse raibuliuoja, bet fotoaparatas gi alkoholio neragavo. Tai matyt ten iš tikro buvo taip gražu 
Grįžtam į viešbutį, turim kelias valandas laisvo laiko, o vakare važiuojam į kapines. Pirmosios - visiškai nedidelės Xoxocotlan kapinaitės.
Čia pilna žmonių. Dega žvakės, visur gėlės. Gražuma.
Kokios gi kapinės be muzikos?
Alkaniems ir ištroškusiems po kelionės iš anapilio:
Ir smilkalai, kad grįžusieji kelią namo rastų:
Viena kapinių siena išpaišyt grafiti. Nuostabus vaizdas.
Terezza, ačiū už dar vieną stulbinantį pasakojimą!
Aš kelis kartus per mėnesį vis patikrindavau forumą, ar dar nėra kokio nors Jūsų pasakojimo ir štai jis jau čia!
O Jūsų nuotraukos atima žadą! Tobulos!
