Ant ko rėkiat tą pusmetį, kai vyro namie nėra?
Aš dalinai suprantu jūsų vyra. Dirba jisai užsienyje, nutolęs nuo šeimos. Gyvena dalinai kaip ir viengungio gyvenimą. Grįžta namo pasiilges vaikų, meilės, namų šilumos. Nelabai jisai supranta jūsų rutiną, nenori kištis. Vietoj to, kad grįžęs namo, turėti gražų laiką su seima, jis girdi tik reikalavimus, rekavimus ir pretenzijas. Jūs, moterys, vieną kartą gyvenime isikalkit į galvą, kai jūs rėkiat, niekas jūsų negirdi: nei vyrai, nei vaikai. Man susidarė įspūdis, kad jūs įstatėte save į aukos vaidmeni ir jums net patinka ten. Jums yra siūlymai: samdyti aukle, skiryi laiko sau. Bet jūs nenorite savyje nieko keisti. Žinokite, kad tuose pačiuose sprendimuose niekada negausite skirtingo rezultato. Tai jau jūsų antras vyras, bet rezultatas tas pats. Tai pagalvokite, kurioje vietoje vis tik iš tikrųjų yra problema?
Papasakosiu jums viena istoriją, galbut joje atpazinsite kazkiek save:
Mano dabartinio draugo žmona (jo akimis) buvo nuolat nepatenkinta moteris. Jis sakydavo, kai aš uzsimerkiu, aš ją visada matau susiraukusia, ji niekada nesisypso. Ji nuolat nepatenkinta, rekia. Būna situacijų, kai net siunčia nx, varo iš namų. Tą daro net prie vaiku. Vaikai stovi issigande, stebi kas vyksta.
Jis ne vieną kartą siūlė samdyti aukle, jiems dviems kur nors išeiti. Niekada nesutiko. Jis siule jai eiti kažką pačiai veikti, sportuoti. Nes jis sportavo, o ji visada prikaisiojo dėl to. Viso to rezultatas: skyrybos.
Dabar jo ta žmona sportuoja, lanko sokius. Daug laiko skiria sau, nes vaikais dalinasi lygiai per pusę. Klausimas: kodėl ji to negalejo daryti santuokoje? Kodel norėjo, kad viskas būtų pagal ją: kad vyras visada būtų namuose prie koju.
Kalbant apie jos vyra, man jis nuostabus žmogus: rupestingas, demesingas, mylintis vaikus, ramaus būdo, nekonfliktiskas.
Kodėl vienai moteriai jis buvo turbūt blogiausias iš blogiausiu, o kitai - nuostabus vyras?
Tai žinokite, kad būnant su vienokiu ar kitokiu zmogumi, jis atitinkamai atskleidžia jūsų gerąsias ar blogąsias savybes. Ir versus versa. Pagalvokite, kokias savybes jus išryškinate savo vyre ir kokias savybes jis išryškina jumyse.
Aš dalinai suprantu jūsų vyra. Dirba jisai užsienyje, nutolęs nuo šeimos. Gyvena dalinai kaip ir viengungio gyvenimą. Grįžta namo pasiilges vaikų, meilės, namų šilumos. Nelabai jisai supranta jūsų rutiną, nenori kištis. Vietoj to, kad grįžęs namo, turėti gražų laiką su seima, jis girdi tik reikalavimus, rekavimus ir pretenzijas. Jūs, moterys, vieną kartą gyvenime isikalkit į galvą, kai jūs rėkiat, niekas jūsų negirdi: nei vyrai, nei vaikai. Man susidarė įspūdis, kad jūs įstatėte save į aukos vaidmeni ir jums net patinka ten. Jums yra siūlymai: samdyti aukle, skiryi laiko sau. Bet jūs nenorite savyje nieko keisti. Žinokite, kad tuose pačiuose sprendimuose niekada negausite skirtingo rezultato. Tai jau jūsų antras vyras, bet rezultatas tas pats. Tai pagalvokite, kurioje vietoje vis tik iš tikrųjų yra problema?
Man vyras sako tą patį, kad aš pastoviai statau save į aukos vaidmenį. Realiai noriu, kad rasytumete kaip jums atrodo istiesu, gal man reikia atsipeiketi ir nusiimti rožinius akinius ir jis nebus tas vyras kuris man padės užauginti vaikus. Bet jis turi suprasti, kad vaikai per mazi, kad galėtų prisitaikyti prie jo režimo, kad jeigu jau nusprendėme turėti vaikų tai turime prisitaikyti prie ju poreikių ir režimo. Kol maziuku nebuvo viskas buvo gerai, bet dabar toks jausmas, kad mes visai skirtingi žmonės. Dabar vėlgi naujų metų dieną jis dar nepasiruošęs kalba su draugais telefonu nors reikalų milijonas, reikejo važiuot paimti mažylei dovana, vėl prasiau ir sureagavo jau po laiko, mažoji užmigo ir reikalai stovi vietoje, o juk viską galejome atlikti iki pieti ir ramiai ruoštis šventei. Bet nieko nesakiau nei pusę žodžio.
Jis visa gyvenimą praleidęs uzsienyje net pagalvoti nenori apie darbą Lietuvoje. Vaikus tikrai myli kasdien ta kartoja, buciuoja juos nesioja sako jiems kokie jam brangūs yra, dėl to net neabejoju, bet tik tiek. Isvykos kartu man yra kančia, nes jis renkasi tik tokias, kad butu malonu jam, bet ne man ir ne vaikams. Kalbu normaliai sako nu kiek tu gali verkti, aš tau suteikiau visas sąlygas auginti vaikus, kas tau dar netinka, esi viskuo aprupinta, o sugebi tik verkti ir kriukauti ant viso namo. Siūlė samdyti auklę, bet aš nelabai isivaizduoju, kaip gulesiu ant sofos ziuresiu televizoriu, o jinai prižiūrės vaikus ? Aš taip negaliu.
Pati kalta. Jus neduodat jam net pasirinkimo. Keiskites, arba neteksite gero vyro.
Man atrodo apsurdiska situacija, kai aš guliu ant sofos, vyras guli vonioj, o auklė vaikus žiūri. Manau sutinkate su manimi?
O ko ant sofos gulet? Varykit kur nors. Pas drauges, apsipirkt. Imciau aukle ir nesukciau galvos.
Yra tokie vyrai, kurie darbe tikrai pavargsta, nes daug uždirba, atsakingi darbai ir t.t. Po to tikrai nori iš širdies pailsėti, nes kitaip nepatemps. Todėl dar kartą jums kartojam: samdykitės aukles, namų šeimininkes. Tegu kas savaitę ateina ir ištvarko jums namus, o jūs tuo momentu ramiai sėskite ir važiuokite dovanos ar dar ko ir pati viena, be vyro.
Jei ims trūkti pinigų, gal tada vyras kitaip ims viską dėliotis, gal daugiau stengsis ir pats padėt, o dabar turbūt nemato tam reikalo
Jei ims trūkti pinigų, gal tada vyras kitaip ims viską dėliotis, gal daugiau stengsis ir pats padėt, o dabar turbūt nemato tam reikalo
Šiaip idėjiškai aš suprantu temos autorės natūralų norą, kad vyras kai jau yra namie, padėtų tiek su vaikais, tiek su kasdieniais reikalais. Tik nelabai suprantu kame problema tikroji. Nu vat reikia dovaną paimt (klausimas aišku, kam tą palikti paskutinei dienai, bet tiek to): sakai - važiuojam dabar. Nevažiuoja. Variantai - palikti jį su vaikais ir važiuoti pačiai arba kai jau jis atsilaisvina nuo pokalbių, o vaikas užmigęs - išsiunti jį vieną dovanos paimti. Nelabai suprantu, kame bėda čia... Neišeina važiuoti kur vyras sugalvoja, nu tai pati siūlai - šiandien važiuojam į parką su vaikais. Arba susitari, kad šiandien tu iki pietų miegi, ryt - aš (pas mus taip savaitgaliais būdavo, kol vaikai maži buvo).
Taip, teoriškai vyras turėtų suprasti, kad jis turi taikytis prie vaikų, o ne vaikai prie jo poreikių. Bent jau kol maži. Nu bet jei neišeina, tai gal galima susitarti dėl kompromiso? Bet kol kas nelabai suprantu, ar bandoma susitart, ar yra tik kažkokie abstraktūs ir neišsakyti moters lūkesčiai ir rėkimas. Jei visgi bandyta susitarti, bet niekaip nepavyksta, tai klausimas aišku, kaip vyras teisina savo susitarimo pusės nesilaikymą. Jei yra tik momentiniai (čia ir dabar) reikalavimai ir nuolatinis staugimas, nu tai nuo tokio bendravimo ir aš slėpčiausi... vonioj, telefone, miegamajame ar dar kur nors.
Šiaip vaikai auga. Ir greitai. Tai, kas šiuo metu atrodo tragedija, po poros metų nebebus svarbu arba to reikšmė bus ženkliai mažesnė (griežta dienotvarkė, maitinimas, su vaikais nesuderinami laisvalaikio praleidimo būdai ir pan.). Tik temos autorei nuspręsti, ar ji gali susidėlioti savo nervus taip, kad būtų kuo patogiau jai. Ne dėl vyro, dėl savęs ir vaikų.
Taip, teoriškai vyras turėtų suprasti, kad jis turi taikytis prie vaikų, o ne vaikai prie jo poreikių. Bent jau kol maži. Nu bet jei neišeina, tai gal galima susitarti dėl kompromiso? Bet kol kas nelabai suprantu, ar bandoma susitart, ar yra tik kažkokie abstraktūs ir neišsakyti moters lūkesčiai ir rėkimas. Jei visgi bandyta susitarti, bet niekaip nepavyksta, tai klausimas aišku, kaip vyras teisina savo susitarimo pusės nesilaikymą. Jei yra tik momentiniai (čia ir dabar) reikalavimai ir nuolatinis staugimas, nu tai nuo tokio bendravimo ir aš slėpčiausi... vonioj, telefone, miegamajame ar dar kur nors.
Šiaip vaikai auga. Ir greitai. Tai, kas šiuo metu atrodo tragedija, po poros metų nebebus svarbu arba to reikšmė bus ženkliai mažesnė (griežta dienotvarkė, maitinimas, su vaikais nesuderinami laisvalaikio praleidimo būdai ir pan.). Tik temos autorei nuspręsti, ar ji gali susidėlioti savo nervus taip, kad būtų kuo patogiau jai. Ne dėl vyro, dėl savęs ir vaikų.
QUOTE(Malvyna @ 2018 12 31, 11:21)
<p></p><p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author="Montekrista.back" data-cid="72307813" data-time="1546247493"> Jūs pati sakot-situacija ta pati. Gal išties esat reksne ir nemokat kalbėti? Jums siūlo auklę, jūs atsisakot. Na tai arkit toliau.</blockquote>
<p> </p>
<p>Man atrodo apsurdiska situacija, kai aš guliu ant sofos, vyras guli vonioj, o auklė vaikus žiūri. Manau sutinkate su manimi?</p>
<p> </p>
<p>Man atrodo apsurdiska situacija, kai aš guliu ant sofos, vyras guli vonioj, o auklė vaikus žiūri. Manau sutinkate su manimi?</p>
Neabsurdiška. Auklė su vaikais, jūs viešbutyje ✌️
Papildyta:
QUOTE(Malvyna @ 2018 12 31, 13:16)
<p></p><p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author="mylimuke!" data-cid="72307753" data-time="1546243867"> Dazna moteris jus supras, kaip sunku vienai auginti, prisiimti buiti ir dar senus zmones ziureti, ypac be jokios pagalbos. Bet jeigu reksite, vyras jusu NIEKADA negirdes. Is vyro elgesio panasu, kad jis net nesuvokia, jog turi du SAVO vaikus, jie jam lyg koks tavo vienos asmeninis dalykas, kuris trukdo judvieju poros santykiams. Kaip supratau vaikai dar mazi, o jis dirba uzsieny jau netrumpai, net neturejo progos suprasti, ka reiskia auginti vaikus? Svarbiausia ka jum reikia ismokti, tai kalbeti, kad vyras girdetu. Be rekimu ir kaltinimu. Kas jau buvo, tas. Kalbekit apoe savo jausmus, kaio jus jauciates, nekaltinant, po truputi itraukit i buvima su vaikais. Vaziuokit i gamta su vaikais, pasiulykit kita veikla su vaikais. Iseikit kazkur atsipusti tarp zindymu, bent valandele. Ne pro sali juns butu psichologas. Kol vyras uzsienyje, susiraskit bent valandine aukle, o gal gali ateit namu tvarkytoja karta i savaite? Kokia seneliu sveikatos bukle, ar nera su kuo dalintis prieziura, gal jiems priklausytu slauga? Visu pinigu gyvenime neuzdirbsit, pagalvokit, jeigu grius santykiai, tas pastatytas namas jums nebus mielas, jei vel liksite viena su vaikais.</blockquote>
<p> </p>
<p>Vat būtent kaip man ismokti kalbėti, kad mane išgirstų. Situacija tarkime tokia, kad man reikia važiuoti į miestą su reikalais, jis vonioje, aš prašau, kad paskubetu, nes reikalus turiu susitvarkyti Iki pietų. Penkis kartus pakartoju ir girdziu atsakyma tuoj jau lipu lauk. Galu gale užmiega vaikas ir reikalai atidedami kitai dienai. Visa likusia dieną aš jau kalbėti normaliai nebemoku, nes neturiu geležinių nervų ir kantrybės. Vyriausiai dukrai paauglystė jinai pastoviai nelaiminga ir maistaujanti, vaikai nepasidalina mano demesiu jeigu vienam gerai tada zirzia kitas ir dar turiu kovoti su vyru, kuris tik apsunkina ir taip jau nelengvą dieną. Ir kas svarbiausia, kad visoje toje mesmaleje kalciausia esu as nes nesugebu valdytis ir šaukiu, nors kai kalbu normaliai niekas manęs negirdi. </p>
<p> </p>
<p>Vat būtent kaip man ismokti kalbėti, kad mane išgirstų. Situacija tarkime tokia, kad man reikia važiuoti į miestą su reikalais, jis vonioje, aš prašau, kad paskubetu, nes reikalus turiu susitvarkyti Iki pietų. Penkis kartus pakartoju ir girdziu atsakyma tuoj jau lipu lauk. Galu gale užmiega vaikas ir reikalai atidedami kitai dienai. Visa likusia dieną aš jau kalbėti normaliai nebemoku, nes neturiu geležinių nervų ir kantrybės. Vyriausiai dukrai paauglystė jinai pastoviai nelaiminga ir maistaujanti, vaikai nepasidalina mano demesiu jeigu vienam gerai tada zirzia kitas ir dar turiu kovoti su vyru, kuris tik apsunkina ir taip jau nelengvą dieną. Ir kas svarbiausia, kad visoje toje mesmaleje kalciausia esu as nes nesugebu valdytis ir šaukiu, nors kai kalbu normaliai niekas manęs negirdi. </p>
Atvedat vaikus į vonią pas vyra, pati isvaziuojat. Greit islips
Man vyras sako tą patį, kad aš pastoviai statau save į aukos vaidmenį. Realiai noriu, kad rasytumete kaip jums atrodo istiesu, gal man reikia atsipeiketi ir nusiimti rožinius akinius ir jis nebus tas vyras kuris man padės užauginti vaikus. Bet jis turi suprasti, kad vaikai per mazi, kad galėtų prisitaikyti prie jo režimo, kad jeigu jau nusprendėme turėti vaikų tai turime prisitaikyti prie ju poreikių ir režimo. Kol maziuku nebuvo viskas buvo gerai, bet dabar toks jausmas, kad mes visai skirtingi žmonės. Dabar vėlgi naujų metų dieną jis dar nepasiruošęs kalba su draugais telefonu nors reikalų milijonas, reikejo važiuot paimti mažylei dovana, vėl prasiau ir sureagavo jau po laiko, mažoji užmigo ir reikalai stovi vietoje, o juk viską galejome atlikti iki pieti ir ramiai ruoštis šventei. Bet nieko nesakiau nei pusę žodžio.
Tu probleminė esi. Tikrai. Pati darai aukos vaidmenį. Viskas netinka. Nemyli tu savęs ir joks vyras nepadarys tavęs laimingos nes tu pati savęs nedarai tokios. Ir turėk kiek nori santuokų. Vistiek viskas bus blogai.
Chill out biški. Nedaryk vslgyt. Netvarkyk namo. Ko čia plėšaisi. Yra tam namų tvarkytojos. Kp čia aukos tą vaidmenį įsikandusi. Nafik tas rėžimas. Abu mano vaikai be rėžimų užaugę. Tau tik kad viską apsunkinti. Aš net skaityt pavargau. O ką kalbėt apie gyvenimą su tavim. :/
Grįžta vyras, plet išskėsk kojas ir mėgaukis o ne kraukis buitimi. Nes tikrai susiras kas jį išmyluos.. deve deve. Kaip moterys savęs nemyli.
QUOTE(Zosė2019 @ 2018 12 31, 15:28)
Nafik tas rėžimas. Abu mano vaikai be rėžimų užaugę.
Grįžta vyras, plet išskėsk kojas ir mėgaukis o ne kraukis buitimi. Nes tikrai susiras kas jį išmyluos.. deve deve. Kaip moterys savęs nemyli. </p>
Grįžta vyras, plet išskėsk kojas ir mėgaukis o ne kraukis buitimi. Nes tikrai susiras kas jį išmyluos.. deve deve. Kaip moterys savęs nemyli. </p>
Su visa pagarba Jūsų nuomonei, tai, kas tinka Jums, nebūtinai tiks kitiems. Mano vaikai abu su rėžimu užaugo. Tai buvo mano pasirinkimas, nes man toks vaikų auginimas buvo daug priimtinesnis, nei iš šono stebėtas kai kurių vaikų be rėžimo auginimas. 21 val vaikai miegot ir man laisvė veikti ką noriu iki vidurnakčio. Kiekvieną vakarą. Man to reikėjo.
Kai yra du maži vaikai, kuriems reikia vakarienę duot, nupraust, su jais pažaist ir juos prižiūrėt? Seriously? O jau tie grasinimai, kad suras kas išmyluos... nu dievulėliau, jei jau tik į tai santykiai besusiveda, tai tegu randa. Prie radijatoriaus neprirakinti.
Šiaip aš pritariu, kad dalis darbų gali būti atidėti, dalis - perduoti pagalbiniams asmenims (jei yra iš ko juos samdyti), nu bet soriux, tam tikru etapu vaikai reikalauja nemažai laiko ir jėgų. Tai jau visai kojas išskėtus sėdėti vargu ar realiai įmanoma. Aišku, nebent pasirenkama juos auklėm perduoti visą savo laiką ir dėmesį skiriant SPA ir vyro poreikiams. Kiekvienam savo pasirinkimai
Papildyta:
QUOTE(Montekrista.back @ 2018 12 31, 15:25)
Atvedat vaikus į vonią pas vyra, pati isvaziuojat. Greit islips
Pritariu. Vyras vonioj - ne problema tikrai
