Sveikos. Prieš daug daug metų kreipiausi į Jus, nes buvo blogai, nebesugebėjau susivokti santykiuose su vyru. Tada Jus man labai padejote, ačiū. Šiai dienai vyras kitas situacija ta pati, nebesuprantu kas vyksta. Todėl vėl kreipiuosi į jus, nes iš sono turbūt viskas aiškiau būna. Taigi pradedu. Iš pirmos santuokos turiu dukrą 12 metų. Su antruoju vyru turime dvi dukras trejų metukų ir metukų laiko. Vaikus auginu visiškai viena, vyras dirba uzsienyje išvažiuoja ant pusės metų, neturiu kas man galetu padėti esu visiškai viena. Apie jį galėčiau pasakyti tik tiek, kad yra geras, ramus žmogus, labai myli dukrytes ir yra geras mano dukrai. Problema tame, kad grizes namo jis visiškai nenori padėti auginti vaiku. Užsiima savo veikla, kuri jam maloni. Tarkime kiekvieną rytą užsidaro vonioje ir ten guli dvi valandas, po to medituoja dar valandą ir t.t... veliau susigalvoja kokios nors veiklos kuri su dviem leliukais yra neįmanoma ir pyksta kad aš nesutinku su juo. Aš esu visiškai pavargusi ir issekusi, ko pasekoje pastoviai šaukiu ant jo del kiekvienos smulkmenos dažniausiai be reikalo turbūt, bet man jau ryte prisikaupia pykčio, kurį išlieju per visą dieną. Praejusia vasara du mėnesius verkiau kasdien kol galiausiai susirinkau daiktus ir isejau su vaikais. Po savaitės grizau. Zinau, kad kai vaikai paaugs tu pykčiu bus mažiau, nes galėsiu kažkiek laiko skirti ir sau, bet kodėl jam sunku suvokti kad man dabar reikia jo pagalbos, konfliktai kyla kiekvieną dieną todėl kad aš rekiu kriokiu ir toks jausmas kad normaliai bendrauti nebemoku, jis pyksta, bet padėti nenori.