Nuo manęs kenčia visi

Sveikos. Prieš daug daug metų kreipiausi į Jus, nes buvo blogai, nebesugebėjau susivokti santykiuose su vyru. Tada Jus man labai padejote, ačiū. Šiai dienai vyras kitas situacija ta pati, nebesuprantu kas vyksta. Todėl vėl kreipiuosi į jus, nes iš sono turbūt viskas aiškiau būna. Taigi pradedu. Iš pirmos santuokos turiu dukrą 12 metų. Su antruoju vyru turime dvi dukras trejų metukų ir metukų laiko. Vaikus auginu visiškai viena, vyras dirba uzsienyje išvažiuoja ant pusės metų, neturiu kas man galetu padėti esu visiškai viena. Apie jį galėčiau pasakyti tik tiek, kad yra geras, ramus žmogus, labai myli dukrytes ir yra geras mano dukrai. Problema tame, kad grizes namo jis visiškai nenori padėti auginti vaiku. Užsiima savo veikla, kuri jam maloni. Tarkime kiekvieną rytą užsidaro vonioje ir ten guli dvi valandas, po to medituoja dar valandą ir t.t... veliau susigalvoja kokios nors veiklos kuri su dviem leliukais yra neįmanoma ir pyksta kad aš nesutinku su juo. Aš esu visiškai pavargusi ir issekusi, ko pasekoje pastoviai šaukiu ant jo del kiekvienos smulkmenos dažniausiai be reikalo turbūt, bet man jau ryte prisikaupia pykčio, kurį išlieju per visą dieną. Praejusia vasara du mėnesius verkiau kasdien kol galiausiai susirinkau daiktus ir isejau su vaikais. Po savaitės grizau. Zinau, kad kai vaikai paaugs tu pykčiu bus mažiau, nes galėsiu kažkiek laiko skirti ir sau, bet kodėl jam sunku suvokti kad man dabar reikia jo pagalbos, konfliktai kyla kiekvieną dieną todėl kad aš rekiu kriokiu ir toks jausmas kad normaliai bendrauti nebemoku, jis pyksta, bet padėti nenori. 

url=http://www.supermama.lt/liniuote/vaikas/][/url]

Kalbėjot? Kalbi jam? Sakai? Išeini kurnors viena? Palik jam vaikus ir išeik. 

Kalbu kasdien ta pati per tą patį, kad galėtų trumpiau užsiimti savo veikla ir padėti nors šiek tiek man, vieną dieną trumpiau ir vėl tas pats, jis man sako koks skirtumas tu surasi kitų priezasciu rėkauti. Jis issiilsi iki pietu, o vakare sako važiuojam kur nors į gamtą, sakau aš kojų nebepavelku, nes visą dieną tampiau vaikus ir tvarkiaus ir valgyti gaminau, tada prasideda pykciai kad aš vėl viskuo nepatenkinta, tai sako nedaryk nieko ir nereikes verkti. Porą dienų negaminu ateina ir prašo. Išeiti viena negaliu nes mažoji dar maitinasi mano pienu. 

Dazna moteris jus supras, kaip sunku vienai auginti, prisiimti buiti ir dar senus zmones ziureti, ypac be jokios pagalbos. Bet jeigu reksite, vyras jusu NIEKADA negirdes.
Is vyro elgesio panasu, kad jis net nesuvokia, jog turi du SAVO vaikus, jie jam lyg koks tavo vienos asmeninis dalykas, kuris trukdo judvieju poros santykiams. Kaip supratau vaikai dar mazi, o jis dirba uzsieny jau netrumpai, net neturejo progos suprasti, ka reiskia auginti vaikus?
Svarbiausia ka jum reikia ismokti, tai kalbeti, kad vyras girdetu. Be rekimu ir kaltinimu. Kas jau buvo, tas. Kalbekit apoe savo jausmus, kaio jus jauciates, nekaltinant, po truputi itraukit i buvima su vaikais. Vaziuokit i gamta su vaikais, pasiulykit kita veikla su vaikais. Iseikit kazkur atsipusti tarp zindymu, bent valandele. Ne pro sali juns butu psichologas. Kol vyras uzsienyje, susiraskit bent valandine aukle, o gal gali ateit namu tvarkytoja karta i savaite? Kokia seneliu sveikatos bukle, ar nera su kuo dalintis prieziura, gal jiems priklausytu slauga?
Visu pinigu gyvenime neuzdirbsit, pagalvokit, jeigu grius santykiai, tas pastatytas namas jums nebus mielas, jei vel liksite viena su vaikais.

Jis visa gyvenimą praleidęs uzsienyje net pagalvoti nenori apie darbą Lietuvoje. Vaikus tikrai myli kasdien ta kartoja, buciuoja juos nesioja sako jiems kokie jam brangūs yra, dėl to net neabejoju, bet tik tiek. Isvykos kartu man yra kančia, nes jis renkasi tik tokias, kad butu malonu jam, bet ne man ir ne vaikams. Kalbu normaliai sako nu kiek tu gali verkti, aš tau suteikiau visas sąlygas auginti vaikus, kas tau dar netinka, esi viskuo aprupinta, o sugebi tik verkti ir kriukauti ant viso namo. Siūlė samdyti auklę, bet aš nelabai isivaizduoju, kaip gulesiu ant sofos ziuresiu televizoriu, o jinai prižiūrės vaikus ? Aš taip negaliu. 

Jūs pati sakot-situacija ta pati. Gal išties esat reksne ir nemokat kalbėti? Jums siūlo auklę, jūs atsisakot. Na tai arkit toliau.

Man atrodo apsurdiska situacija, kai aš guliu ant sofos, vyras guli vonioj, o auklė vaikus žiūri. Manau sutinkate su manimi?

url=http://www.supermama.lt/liniuote/vaikas/][/url]

Dazna moteris jus supras, kaip sunku vienai auginti, prisiimti buiti ir dar senus zmones ziureti, ypac be jokios pagalbos. Bet jeigu reksite, vyras jusu NIEKADA negirdes. Is vyro elgesio panasu, kad jis net nesuvokia, jog turi du SAVO vaikus, jie jam lyg koks tavo vienos asmeninis dalykas, kuris trukdo judvieju poros santykiams. Kaip supratau vaikai dar mazi, o jis dirba uzsieny jau netrumpai, net neturejo progos suprasti, ka reiskia auginti vaikus? Svarbiausia ka jum reikia ismokti, tai kalbeti, kad vyras girdetu. Be rekimu ir kaltinimu. Kas jau buvo, tas. Kalbekit apoe savo jausmus, kaio jus jauciates, nekaltinant, po truputi itraukit i buvima su vaikais. Vaziuokit i gamta su vaikais, pasiulykit kita veikla su vaikais. Iseikit kazkur atsipusti tarp zindymu, bent valandele. Ne pro sali juns butu psichologas. Kol vyras uzsienyje, susiraskit bent valandine aukle, o gal gali ateit namu tvarkytoja karta i savaite? Kokia seneliu sveikatos bukle, ar nera su kuo dalintis prieziura, gal jiems priklausytu slauga? Visu pinigu gyvenime neuzdirbsit, pagalvokit, jeigu grius santykiai, tas pastatytas namas jums nebus mielas, jei vel liksite viena su vaikais.

Vat būtent kaip man ismokti kalbėti, kad mane išgirstų. Situacija tarkime tokia, kad man reikia važiuoti į miestą su reikalais, jis vonioje, aš prašau, kad paskubetu, nes reikalus turiu susitvarkyti Iki pietų. Penkis kartus pakartoju ir girdziu atsakyma tuoj jau lipu lauk. Galu gale užmiega vaikas ir reikalai atidedami kitai dienai. Visa likusia dieną aš jau kalbėti normaliai nebemoku, nes neturiu geležinių nervų ir kantrybės. Vyriausiai dukrai paauglystė jinai pastoviai nelaiminga ir maistaujanti, vaikai nepasidalina mano demesiu jeigu vienam gerai tada zirzia kitas ir dar turiu kovoti su vyru, kuris tik apsunkina ir taip jau nelengvą dieną. Ir kas svarbiausia, kad visoje toje mesmaleje kalciausia esu as nes nesugebu valdytis ir šaukiu, nors kai kalbu normaliai niekas manęs negirdi. 

url=http://www.supermama.lt/liniuote/vaikas/][/url]