Tibeto terjerai

Ir nors Tibeto terjerų veislės šunys dėl savo charakterio savybių yra labai populiarūs visame pasaulyje Lietuvoje mes tik pradedame pažinti šią nuostabią veislę.
Tibeto terjeras viena iš seniausių veislių pasaulyje kažkada prieš 2000 m. gyvavusi uždarame Tibeto vienuolių rate dabar labai plačiai žinoma ir yra labai populiari Europoje, Amerikoje, Kanadoje. Tačiau visiškai nežinoma Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir kitose buvusiose TSRS respublikose. Pačioje Rusijoje Tibeto terjerų taip pat yra mažai.
Kiekvienas Tibeto terjeras, kaip ir žmogus, turi unikalią asmenybę. Tai paprastas, protingas, tvirtas, žaismingas ir žavingas, atrodo, net turintys humoro jausmą šuo. Jie puikūs palydovai, nėra hiperaktyvūs, tačiau jie šeiminkas aktyvus, jis mielai su juo lakstys, jei ne- šunį tenkins ir ramūs pasivaikščiojimai. Tačiau Tibeto terjeras aiškiai nori, kad žmonės bendrautų su juo visame kasdieniniame gyvenime. Jie glaudžiai susilieja su šeima kurioje gyvena ir yra neįprastai pripratę prie jų šeimininkų emocijų, prie kasdieninio šeimos ritmo. Neigiama šios glaudžios sąsajos pusė yra tai, kad kai kurie sunkiai gali pakelti atsiskirimą.
Tibeto terjerai yra draugiški su žmonėmis ir gyvūnais. Su vaikais sutaria gerai. Tik mažiesiems būtina paaiškinti, kad šuo – ne žaisliukas ir kad jis taip pat turi teisę pailsėti, turėti nuošalią vietelę, kurią būtina gerbti.
Tai ilgaamžiai, sveiki šunys, tad pasirenkant šios veislės šuniuką turite priimti sprendimą su juo gyventi 15 metų, o gal ir ilgiau.

Maža Tibeto terjero kalytė

Tibeto terjeras yra dėmesingas, supratingas, nuo seno gyvenęs vienuolynuose ar rūmuose užsitarnavo gero sargybinio šuns reputaciją, nes tikrai turi nepasitikėjimo kitais jausmą. Šis bruožas leidžia Tibeto terjerui būti patogiu naminiu šunimi, kuris, pasirodžius svetimam, nedelsdamas apie tai informuoja savininką. Jis gali šiek tiek pasitraukti, bet tuo pačiu metu nepaleidžia svetimo iš akių, tol kol jis palieka teritoriją. Kalbant apie kitus žmones, išskyrus jų artimuosius, Tibeto terjeras yra neutralus ar atsargus, bet niekada nėra nedraugiškas. Skirtingai nuo terjerų (nes jis nėra terjeras), tai yra ramus šuo, kuris niekada be priežasties neloja ir nekasa jokių duobių. Tuo pačiu metu, jei kas nors nedraugiškai ar agresyviai nusiteikęs artėja prie Tibeto terjero, jis užima aktyvią gynybinę poziciją ir nenurimsta, kol situacija nebus paaiškinta. Jie niekada nepuola pirmi, nedemonstruos savo jėgos ir neišlieja savo pykčio, kaip tai įprastai daro terjerai.

Tibeto terjeras yra vidutinio dydžio šuns veislė, kilusi iš Tibeto. Nepaisant jo pavadinimo, jis nėra terjerų grupės narys. Tai gi ,Tibeto terjeras nėra terjeras. Veislės pavadinimas buvo suteiktas, paprasčiausiai dėl panašumo į žinomas terjerų veisles. Tibeto kalbas veislės pavadinimas "Tsang Apso" reiškia Tsang provinciją. O "apso"-"gauruotą ar barzdotą” šunį. Kai kur senuose dokumentuose nurodoma, kad šuo yra "Dokhi Apso" arba "lauko" Apso, reiškiantį gauruotą ar barzdotą darbo šunį, kuris gyvena lauke.
FCI priskiria šiuos šunis 9 grupei, kaip Šunys kompanionai ir dekoratyvinės veislės. Priklausančius Tibeto šunų grupei.
Vis dėl to jis puikiai atitinka veislių grupę, kurią Britanija priskyrė naudingiems šunims (Utility Dogs), nes ši veislė niekada nebuvo dekoratyvi nei savo forma nei funkcija. Šie šunys tradiciškai tarnavo savo šeimininkui įvairiais būdais: kaip kompanionas, karavanų šuo, bandos ganytojas ir kartais numestų daiktų nešikas. Net ir paprastas šuo- dalyvis kasdieniame vienuolyno gyvenime. Jo tvirtas ir subalansuotas dydis, judėjimo lengvumas leido jam išlaikyti laisvę, ištverti ir klestėti, kur daugiau kitų subtilių ar specializuotų veislių to padaryti negalėjo.

Įkaitę dykvietės, statūs kalnų šlaitai, didelės ir plačios lygumos vasarą apaugę žalia žole, o žiemą padengtos sniegu. Visa tai vieta kur gyveno ir dabar dar gyvena Tibeto terjerai.
Jau pats pavadinimas pasako, kad šie šunys yra kilę iš Tibeto. Tibeto terjerai buvo auginami ir laikomi daugiau nei prieš 2000 metų Tibeto vienuolynuose ir dvaruose. Šie ilgaplaukiai šunys dar buvo vadinami "šventaisiais Tibeto šunimis". Jie buvo dovanojami Lamoms, kurie laikė juos draugais, laimės talismanais ir sargybiniais.
Senovėje, labai vertinami Tibeto terjerai niekada nebuvo parduodami, juos tik dovanodavo giminėms ar labai artimiems draugams, kad pritraukti laimę ir sėkmę. Arba atskirais atvejais, išreiškiant dėkingumą ir pagarbą.

Iš tikro Tibeto terjerų nuosaikumas ir parodo, kaip ši sena uždara veislė išlaikė savo savybes ir sėkmingai perėjo iš izoliuoto senovės Tibeto į šiuolaikinį pasaulį. Pačioje pradžioje Tibeto terjeras ir Lapsos apsas buvo klasifikuojami kaip viena veislė - Lhasa terjeras. Tik 1930 m. Indijoje, ir truputį vėliau 1931 m. Anglijoje, šios dvi veislės buvo atskirtos.
Tibeto terjerai vidutinio dydžio ilgaplaukiai šunys. Plaukai dengia akis ir beveik siekia žemę, tačiau visada turi būti tarpas tarp kailio ir žemės paviršiaus. Kailis dvigubas su povilne. Tačiau jis nėra nei šilkinis, nei šiurkščiavilnis. Jis gali būti tiesus ar šiek tiek banguotas ir jokiu būdu negarbanotas ar pasipūtęs. Uodega užriesta į viršų ir jos plaukai krenta ant nugaros. Kojos ilgos, o pėdos labai plokščios, tarsi sniego batai. Tai padeda jam vaikščioti nelygiais ir slidžiais paviršiais. Šuo puikiai išlaiko balansą ir yra tvirtas. Šuns forma- kvadratas. Galimos visos spalvos. Balta, auksinė, grietinėlės, pilka ar dūminė, juoda, juoda su balta ir trispalvė; iš tikrųjų bet kokia spalva, išskyrus šokoladą, kepenų ir marle. Tibeto terjerų šunų ūgis: 36-41 cm., kales yra šiek tiek mažesnės.

Už Tibeto terjerų, kaip veislės, įteisinimą ir populiarinimą turėtume būti dėkingi britų gydytojai Dr Agnes R.H. Greig, kuri Tibeto terjero šuniuką gavo dovanų, kaip dėkingumo ženklą už išgydytą tibetietę moterį. Tai buvo pirmasis šuniukas atitekęs ne tik, kad europietei, bet aplamai užsienio piliečiui.
Iki to laiko labai vertinami Tibeto terjerai būdavo dovanojami tik giminėms ar artimiems draugams. Šie šunys Tibete laikomi laimės talismanais ir yra tikima, kad jie pritraukia sėkmę.

Šis tibetietės padovanotasotas šuniukas, kalytė vardu Buntii, buvo kitokia, nei Agnes Greig matyti ir jos mamos namuose auginti šunys Anglijoje. Ją sužavėjo šuns neįprastas intelektas ir ryškus individualumas. Skyrėsi ne tik jo išvaizda, bet ir charakteris, bei elgesys.
Kai kalytei suėjo metai Agnes nusprendė šunį parodyti Indijos Veisėjų Klubui (The Kennel Club of India). Tuo metu ilgaplaukiai Lapsos terjerai jau buvo žinomi ne tik Indijoje, bet ir Anglijoje. Tačiau kai Agnes Greig parodė Bunti klube norėdama ją užregistruoti, kaip Lapsos terjerą, kinologai pamatė, kad ji nuo jų skiriasi. Ji buvo visiškai kitokia ir jie nebuvo matę tokio šuns. Kinologai pasiūlė gydytojai surasti tokio pat tipo patiną ir su juos sukergti Bunti. Buvo nuspręsta, kad visą gimusią vadą reikia apžiūrėti Veisėjų klube ir įvertinti ar šuniukai yra paveldėję tėvų būdingus bruožus. Tuomet Klubas atrinks geriausią patiną, kuris vėl bus kergiamas su Bunti. Ir tik tada, jei trims kartoms iš eilės pavyks išlaikys savo išvaizdą, jie gali būti pripažinti kaip atskira veislė.
Agnes Greig kreipėsi į tą pačią šeimą, iš kurios gavo Bunti ir netrukus ji gavo patiną vardu Rajah. 1924m gruodžio mėnesį gimė pirmoji šuniukų vada, o 1925m. liepos mėn. antroji vada.
1926 m. gydytoja atostogų grįžta į gimtąją Angliją ir atsiveža Bunti ir du jos šuniukus: kalytę Chota Tukra gimusią iš pirmosios vados ir patinėlį iš antrosios vados vardu Ja Haz. The Kennel Club of England šiuos šuniukus užregistravo Agnes motinosKoker spanielių veislyne ‚Ladkok‘ kaip Lapsos terjerus.
1927m. Bunti trečią kartą kergiama su savo sūnumi Ja Haz. Gimsta trys šuniukai. Burrah Sahib of Ladkok, Mr. Binks of Ladkok ir Bodmash of Ladkok. Mr. Binks of Ladkok tampo pirmuoju Tibeto terjerų čempionu laimėjusiu keturis kartus Challange Certificates Indijoje.
Galutiniame Indijos teisėjų kolegijos sprendime buvo nurodyta, kad Dr. Greig šunys yra tikrai skirtingos veislės, vadinamos tibetiečių terjerais.
1930 m.vasarą The Kennel Club of India žurnale buvo atskirai aprašytos Lapsos terjerų ir kaip atskiras Tibeto terjerų veislės standartas su paveikslėliais.

Bunti


Ja Hazz, Bunti, Burrah Sahib of Ladkok

Agnes Greig neapsiribojo tik savo šunimis, ji ieškojo tibetieškos kilmės šunų, kad panaudoti juos tolimesniam veisimui.
1928 m. ji gavo iš Tibeto dvasininko Buddiman Lama baltą patiną vardu Thoombay (of Ladkok). Tai buvo labai vertingas Tibeto terjeras gimęs pas Tibeto vienuolius. Jis buvo kiek kitokio ‚vienuoliško‘ tipo ir skyrėsi nuo Bunti ir jos palikuonių. Be to jis buvo nepaprastai gražus, elegantiškas ir labai mielo charakterio. Kiek vėliau Agnes dar gavo kalytę Gyantse Lamleh tuo laiku labai retos juodos su smėline spalvos.
1930 m. veislynas pasipildė dar dviem Tibeto terjerais. Ji vėl iį Tibeto dvasininko Tikbir Daja Lama gavo kalytę Yukshee Lamleh ir patinėlį Miggo Gomba.
1930 m. gydytoja galutinai paliko darbą Indijoje ir su visais savo šunimis grįžo į Angliją. Ir nuo to laiko Tibeto terjerų ‚importas‘ iš Tibeto baigėsi.
Agnes Greig pastangomis 1931 m. nauja Tibeto terjerų veislė buvo pripažinta Anglijoje.
Po trijų metų ji Anglijoje įkuria Tibeto terjeirų asocijacija, o 1938m. Tibeto terjerai pirmą kartą dalyvavo Cruft‘ parodoje. Parodoje laimėjo Thoombay оf Ladkok, kuriam tuo metu buvo 10 metų.



1939 m. pirmieji Agnes Greig Tibeto terjerai iš veislyno ‚Lamleh‘ iškeliavo į naujus namus Indijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Tuo laiku tai buvo vienintelis Tibeto terjerų veislynas ne tik tai Anglioje, bet ir visame pasaulyje.
Deja Antrasis pasaulinis karas privertė pristabdyti Tibeto terjerų veisimą. Karo metu net gyventojams labai trūko maisto, ką jau bekalbėti apie viso veislyno išlaikymą. Tad Agnes buvo priversta veisti triušius, kad galėtų išlaikyti savo Tibeto terjerus. Šiuo sunkiu visiems laikotarpiu gimė tik kelios šuniukų vados, o pačių Tibeto terjerų Anglijoje ženkliai sumažėjo.
Ir tik po karo 1946- 1951 m. penki nauji Tibeto terjerai buvo atvežti iš Nepalo. Tai kalytė Princess Sali gauta dovanų pulkininkui Diukan viešint Nepale pas mininstrą pirmininką 1947 m. Kitas patinėlis vardu Chang of Ormesby buvo gautas iš Karališkojo Nepalo veislyno. Jo šeimininkas buvo misteris Q.L. Burke.
Kiti nauji Tibeto terjerai užregistruoti Anglijos Veislynų Klube buvo Audrey of Carolina (1946 m.), Ukie (1948 m.) ir Lady Tow-sa (1951 m.).
Visi šie šunys buvo veisiami su Agnes Greig šunimis ir jau 1950 m. Tibeto terjerų skaičius Anglijoje padidėjo. Šie šunys dalyvaudavo ir parodose.

1953 m. britas John Downey turėjo pointerių veislyną ‚Luneville‘ ir buvo gerai žinomas tarp šunų augintojų, kaip didelis parodų entuziastas. Kartą visai atsitiktinai jis Liverpulio uoste tarp dokų rado, matomai iš laivo atplaukusio iš Indijos, pabėgusį nedidelį ilgaplaukį šuniuką. Šį šuniuką jis pasiėmė į namus ir pavadino jį Dusky. Kiek vėliau besilankydamas parodose jis pastebėjo, kad šis šuo labai panašus į Anglijoje retai pasitaikančius ir labai egzotiškus Tibeto terjerus. Vėliau ir patys England Kennel Club ekspertai pripažino, kad tai Tibeto terjeras. Taip Dusky tapo dokumentiškai patvirtintu Tibeto terjeru ir šeimininkas jį pervadino Troyan Kynos.
Šis šuo tapo tikru nesantaikos objektu tarp Tibeto terjerų augintojų. Pati Agnes Greig ne kartą kreipėsi į Klubą sakydama, kad šis šuo nėra tikras Tibeto terjeras. Kol visi ginčijosi, John Downey sukergė Troyan Kynos su aukso spalvos kalyte Princess Aureus (Pa Sang of Lamleh x Princess Chan) kuri buvo Agnes Greig veisimo. 1957 m. gimę šuniukai tapo Tibeto terjerų veisimo pradžia veislyne ‚Luneville‘.

Troyan Kynos


Princess Aureus


Norėdama išsaugoti grynus Tibeto terjerų ‚kraujus‘ Agnes Greig pradėjo pardavinėti šuniukus už Anglijos ribų. Taip Tibeto terjerai pagaliau pradėjo po truputį populiarėti Europoje, o kiek vėliau tampo pamažu žinomi ir Amerikoje. Šios veislės šunys apie 1960 m. tampa žinoma pasaulyje.
Tuo tarpu ‚Luneville‘ veislynas su savo Tibeto terjerais nuolat dalyvauja parodose ir jas laimi. Jis, kaip ir Agnes Greig veislynas Lamleh‘ tampa žinomas. John Downey didelį dėmesį skyrė šuns kailio priežiūrai. Jo šunys parodose visada būdavo išmaudyti ir iššukuoti, priešingai nei Agnes, kuri manė, kad šie šunys turi atrodyti natūraliai, taip kaip Tibete. Bet to ‚Luneville‘ veislyno šunys ankščiau subręsdavo ir turėjo ilgesnį kailį.
‚Lamleh‘ veislyno šunys subręsdavo vėliau ir jų kailis būdavo minkštesnis. Per daugelį metų nebeliko ryškios ir išsiskiriančios ‚Luneville‘ veislyno linijos, nes šunys buvo kergiami su ‚Lamleh‘ veislyno šunimis. Tačiau ‚Lamleh‘ veislyno linijos entuziastų dėka yra išlikę iki dabar. Per savo gyvenimą Agnes Greig pardavė savo geriausius šunis į užsienį (Indiją, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Šveicariją, JAV, Skandinaviją ...), nes ji buvo įsitikinusi, kad anglų šunys veisiami tik parodoms.

Gal kam įdomu bus kada Tibeto terjerai Iš Anglijos atsirado Europoje
1939 m. Vokietijoje pirmosios dvi Tibeto terjero kalytės jau sukergtos buvo atvežtos iš pačios Agnes Greig.
1949 m. Prancūzijoje pirmieji du šios veislės šuniukai buvo atvežti iš Vokietijos.
1958 m. Švedijoje pirmoji kalytė atsivežta iš Anglijos
1960 m. Suomijoje kalytė atsivežta iš Švedijos
1975 m. Norvegijoje, nors veisimo pradžia buvo tik 1975 m.
2000 m. Estijoje, patinėlis atsivežtas iš Suomijos, nors veisimas prasidėjo tik 2012 m.
2009 m. Lietuvoje pirmuosius du Tibeto terjerus atsivežė Amerikos lietuvė Kaja Baltrušaitis. Tai buvo 2009 m. gimęs patinėlis TRIPITAKA SHAMBHALA ir 2010 m. gimimo kalytė DHARMA ACALA KARUNA. 2014 m. gimė pirmoji Tibeto terjerų vada veislyne 'Tibeto Karųna'. Tačiau po kelių metų Kaja Baltrušaitis su dviem savo tibeto terjerais gryžo gyventi atgal į Los Angelą. Antroji Tibeto terjerų vada gimė veislyne 'Tik Jums' 2018 m.
2016 m. Latvijoje kalytę atsivežė iš Estijos.
Šio metu Lietuvoje gyvena 12 Tibeto terjerų iš kurių 5 aktyviai dalyvauja parodose.
Latvijoje 8 Tibeto terjerai.
Estijoje apie 13 Tibeto terjerų.
Baltarusijoje 1 Tibeto terjeras atvežtas iš Estijos 2017 m.