APIE ŽINIUKUS
Užsimaniau pasidalinti. Tomas Ramanauskas savo fb taikliai rašo apie vieną žmonių tipą, kurio įvardijimas man irgi padėjo suprasti kas kartais vyksta. Va čia ką tik viena moteris pasidalijo, kad po skyrybų gėrė raminamuosius ir vaikščiojo pas psichologą. Ir štai, aišku, atsiranda ŽINIUKĖ, kuri sako-"ne ne, tau reikėjo daryti va šitaip va ir va kaip".
ŽINIUKAI
Nemėgstamiausias žmonių tipas man Žiniukai. Nekenčiau jų mokykloje, beria nuo buvimo viename kambaryje su jais ir dabar. Žiniukai yra statuliški žmonės, kurie žino viską apie viską. Jiems viskas yra juodai-baltai / gerai-blogai aišku. Į kiekvieną pasakojimą jie turi savo surauktų ūsų (žiniukai, nepriklausomai nuo lyties, turi ūsus) reakciją. Ką jie bematytų ar beskaitytų, tik patvirtina, kad jie žino teisingai. Ne, nu kaip aš sakau, esmė visai ne tame
, riūgteli jie. Aha, jie save dažnai cituoja. Ir niekaip nesupranta, kodėl Googleas jais nepasinaudoja, kai nori ką nors paklausti. Pavojingiausi Žiniukai veisiasi politikoje ir vadovų pozicijose, mažiau pavojingi komentaruose, o tingiausi purkštauja priešais teliką.
Mano asmeninis patyrimas visiškai priešingas: kuo daugiau skaitau, tuo daugiau nežinantis jaučiuosi. Kuo labiau matosi niuansai, kontekstualumas, tuo sunkiau daužyti kumščiu į stalą ir rėkti apie tą vienintelę teisingą poziciją. Taip, bet
/ Ne, bet
yra dažniausia atsakymo pradžia. Elementarūs teiginiai virsta klausimais, užduodančiais naujų namų darbų. Tai primena mano kadaisinį bičiulį, pro-NATO mitinge atsistojusį su plakatu GAL.
Ir tuo pačiu esu vis alkanesnis. Man visuomet keista ta Žiniuko poza, kad iki esmės jau prisikasta, pagrindinės History channel laidos pamatytos, tad pasaulis nebenustebins.
Dar kartą žinių stygiaus jausmas aplankė savo minkštais dantimis kramtant puikią kosmologo ir fiziko Sean Carroll knygą-plytą THE BIG PICTURE, kur jis su pavydėtinu kantrumu ir nuoseklumu, subtiliai ir nerėkdamas, nežvejodamas sensacijų ir pigių pareiškimų dėsto poetinio natūralizmo koncepciją: yra vienas, unifikuotas fizinis pasaulis, tačiau daug naudingų būdų jį apmąstyti, kiekvienas kurių fiksuoja tam tikrą realybės dalį. Jis nežaidžia dažno tiksliojo mokslo užverstagalviškumo prieš humanitarus žaidimo, kurį įcitatino Ernest Rutherford, atomo branduolio skaldytojas ir nobelistas: Visas mokslas yra arba fizika, arba pašto ženklų kolekcionavimas.
S.C. kalba apie visatą, jos dėsnius, jų tvirtumą, priežastingumą, antgamtiškumą, moralę, religiją, kvantinės fizikos cirkus ir kartu jų prognozuojamumą, žaibuoja pavardėmis ir eksperimentais, formulėmis ir atradimais, kol humanitaro, kuriam ir skirta ši knyga, smegenėlės pokšteli. Tačiau, galiausiai, autorius nuolankiai pripažįsta dar tiek visko sužinotina, ir tik gretindami žinias, galime judėti pirmyn. Žiniukai, tuo tarpu, mielai Carrollui paaiškintų, kaip ten su tais bosonais, kvarkais, ar entropija iš tikrųjų yra. Ne, nu kaip aš sakau, esmė visai ne tame
Jei nesate Žiniukas, paskirkite kelioliką vakarų The Big Picture, pasijauskite kvailesni ir žingeidesni.